Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie
Estijos parlamento buvo iškilmingai pakelta Estijos valstybės
vėliava. Ceremonijoje dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai,
iškilūs visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjai, taip pat šalyje
dirbantys užsienio diplomatai. Oficialią kalbą pasakė parlamento
pirmininkas Eiki Nestoras.
Vėliau bus padėti vainikai prie paminklo žuvusiems per
1918-1920 metų Išsivadavimo karą.
Vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku Talino Laisvės aikštėje
vyks Estijos ginkluotųjų pajėgų paradas, kuriame dalyvaus apie 1,1
tūkst. karių ir 90 karinės technikos vienetų. Parade taip pat
pasirodys kai kurių NATO šalių, tarp jų JAV, Didžiosios
Britanijos, Belgijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos, ginkluotųjų
pajėgų nariai.
Be to, įvyks iškilmingos pamaldos, o premjeras Taavi Roivas įteiks valstybines premijas už pasiekimus moksle,
kultūroje ir sporte.
Oficialias Nepriklausomybės dienos iškilmes užbaigs koncertas
nacionaliniuose operos rūmuose „Estonia“, kur kalbą pasakys
prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Tame
renginyje ir prezidentiniame priėmime taip pat dalyvaus pirmoji
šalies ponia Ieva Ilves, kurios jungtuvės su šalies vadovu įvyko
sausio 2 dieną.
Tuo tarpu estų nacionalistai ketina Nepriklausomybės dienos
proga surengti eitynes su fakelais. Planuojama, kad toje akcijoje,
organizuojamoje Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE)
jaunimo sparno „Sinine Aratus“ (Mėlynasis atsibudimas), taip pat
dalyvaus Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos jaunimo
nacionalistinių judėjimų aktyvistai.
Nepriklausomybės diena – svarbiausia Estijos valstybinė
šventė, per kurią minimas šalies nepriklausomybės deklaracijos
paskelbimas Taline 1918 metų vasario 24 dieną.
1920 metų vasario 2 dieną Estijos Respublika ir bolševikų
vadovaujama Rusija pasirašė Tartu taikos sutartį, pagal kurią
Estija pirmąkart per savo istoriją tapo nepriklausoma valstybe de
jure.
T.Roivas, Nepriklausomybės dienos išvakarėse sakydamas kalbą
per iškilmingą renginį viename sostinės teatre, sakė, kad
praėjusiais metais pasaulį krėtė nesiliaujantys konfliktai,
tačiau pabrėžė, jog Estijai maža tikimybė tapti karinės
agresijos auka.
„Per pastaruosius metus ne kartą turėdavau atsakinėti į
mūsų sąjungininkų ir draugų klausimus, kas man neduoda miegoti
naktimis. Atsakymas buvo aiškus – man tebekelia nerimą rytinės
kaimynės (Rusijos) agresyvus elgesys ir ciniškas įsitikinimas, kad
bendraudama su Vakarų valstybėmis ji gali apginti savo interesus tik
remdamasi jėgos pozicijomis ir nuolat demonstruodama savo karinę
galią“, – sakė vyriausybės vadovas.
„Tos pačios kaimynės tikslas akivaizdus sugriauti Vakarų
šalių saugumo architektūrą, o įvykiai Gruzijoje, Kryme, Ukrainoje
ir Sirijoje iš tikrųjų yra atskiri mūšiai viename dideliame
kare“, – pridūrė T.Roivas.
„Pavojus, kad Estija taps karinės agresijos auka, tebėra
mažai tikėtinas. Tačiau nė akimirkai neturime užmiršti, kad, be
tankų ir raketų, mūsų dienomis esama it kitokių karo metodų, o
konvencinis karas tėra ekstremalus būdas primesti savo politiką“,
– aiškino jis.
T.Roivas sakė, kad jam nerimą kelia faktas, jog Europoje liko
labai mažai šalių, kurių vidaus politikoje nesireikštų atvirai
prokremliškos partijos ir politikai, taip pat stebėtinai gerai
finansuojamos organizacijos, kurios viešai pasisako prieš Kremliaus
politiką, bet slapta vykdo Rusijos strateginį tikslą – žlugdyti
ir priešinti Vakarų visuomenes.
Ksenofobijos kurstymas,
prisidengiant konservatyvizmos skraiste, iš tikrųjų visiškai
atitinka Maskvos interesus, teigė Estijos vyriausybės vadovas.