Paskutinę minutę Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos
Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris
pareiškė, kad siūlymas uždaryti migrantų kelią turi būti
išbrauktas iš Briuselio viršūnių susitikimo baigiamojo
pareiškimo teksto, sakė šaltiniai naujienų agentūrai AFP.
Tai dar labiau paryškina nesutarimus 28 valstybių Bendrijoje,
kuri siekia sutvirtinti savo pozicijas, Senąjį žemyną užgriuvus
didžiausiai pabėgėlių krizei po Antrojo pasaulinio karo.
Nuo 2015 metų pradžios į Europą atvyko daugiau nei 1 mln.
pabėgėlių ir migrantų. Daugiausia jų atvyko į Graikiją per
Turkiją, dar beveik 4 tūkst. žmonių žuvo bandydami perplaukti
Viduržemio jūrą.
„Kalbant apie tai, kaip mes galime sumažinti pabėgėlių
skaičių ne tik kai kuriose šalyse, bet visose, taip pat ir
Graikijoje, negalima kalbėti apie tai, kad reikia ką nors uždaryti.
Mes turime rasti tvarų sprendimą su Turkija“, – A.Merkel sakė
žurnalistams, atvykusi į Briuselį.
ES pagrindinė geresnio gyvenimo ieškančių migrantų našta
tenka Graikijai ir Turkijai – į kurias atvyksta daugiausia
migrantų, toliau per Balkanų šalis keliaujančių į turtingesnę
Vokietiją ir Skandinavijos šalis.
Praėjusį mėnesį Austrija netikėtai paskelbė per parą
priimsianti ne daugiau kaip 80 prieglobsčio prašymų, taip pat
apribojo prieglobsčio kaimyninėje šalyje ieškančių žmonių
tranzitą iki 3200 asmenų per parą.
Reaguodamos Balkanų šalys taip
pat ėmėsi riboti į jas patenkančių migrantų skaičių, todėl
prie Graikijos ir ES nepriklausančios Makedonijos sienos susitelkė
tūkstančiai žmonių.
Kelias dabar uždarytas
Merkel, kuri savo šalyje kritikuojama dėl paskelbtos atvirų
durų pabėgėliams politikos, ir J.C.Junckeris nepritarė pareiškimo
projektui, kurį sekmadienį patvirtino ES ambasadoriai ir kuriame
sakoma, kad „nereguliarus migrantų srautas vakarų Balkanų keliu
baigiasi. Kelias yra uždaromas“.
Šis projektas privertė susirūpinti, kad apsukrūs žmonių
kontrabandininkai gali bandyti apeiti ES sudarytas kliūtis ir savo
darbui pasirinkti kitus kelius, kurie, pasak ekspertų, galėtų eiti
per Bulgariją arba Albaniją.
Migrantų srauto sumažinimas Briuseliui yra dalis plano, pagal
kurį iki metų pabaigos siekiama visiškai atkurti Europos
branginamą laisvo judėjimo Šengeno zoną po to, kai jai
priklausančios valstybės sugrąžino sienų kontrolę.
Turkija, kurioje šiuo metu yra prisiglaudę 2,7 pabėgėlių iš
Sirijos ir kuri praėjusį lapkritį su ES pasirašė susitarimą dėl
migrantų srauto sumažinimo, taip pat iš Briuselio reikalauja
geresnio bendradarbiavimo.
Atvykęs į ES viršūnių susitikimą Turkijos ministras
pirmininkas Ahmetas Davutoglu sakė, kad jo
šalis yra pasirengusi dirbti „petys petin“ su Europa sprendžiant
migracijos problemą, bet taip pat vėl iškėlė klausimą dėl gana
ilgai įstrigusio jos narystės Europos Sąjungoje siekio.
„Turkija pasirengusi dirbti su ES. Turkija taip pat pasirengusi
būti ES nare“, – pasakė jis, atvykęs į Briuselį, A.Davutoglu sekmadienį minėjo ketinąs su ES kolegomis aptarti
pastangas per kelias savaites pradėti statyti mokyklas ir ligonines
pabėgėliams, gavus tris milijardus eurų iš Bendrijos, kaip buvo
sutarta lapkritį.
Didelio masto deportavimai
ES Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo kvietime į
viršūnių susitikimą rašė, kad sėkmė labiausiai priklausys nuo
Turkijos pritarimo „didelio masto“ ekonominių migrantų,
neatitinkančių pabėgėlio kategorijos, deportavimui iš Graikijos.
Sirai, kurių yra daugiausia tarp 1,13 milijono atvykusiųjų į
Europą per 14 mėnesių, laikomi tikrais pabėgėliais, kuriuos
būtina priimti pagal tarptautinę teisę. Nors ir esama pažangos įgyvendinant lapkričio sutartį su
Turkija, anot ES, vis dar per daug žmonių vyksta iš Turkijos į
Graikiją – vasarį per dieną jų atvykdavo beveik po 2 000.
Viena iš viršūnių susitikimo šeimininkių, Olandija
pareiškė, kad Bendrija turi spausti Turkiją ne tik mažinti kitų
nei sirai migrantų srautą, bet ir pačių karo nuskriaustų sirų.
„Labai svarbu Turkijai, pirmiausia, sugrąžinti atgal ne sirus,
bet to nepakanka“, – sakė Olandijos ministras pirmininkas Markas
Rutte, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos
Sąjungai. „Galiausia, norėtume nulinio ir Sirijos pabėgėlių srauto“,
– pridūrė jis.
Tačiau Graikijos ministras pirmininkas Alexis
Tsipras, kuris yra sakęs neleisiąs, kad jo šalis taptų
„pabėgėlių sandėliu“, pirmadienį vėl ragino ES nares
laikytis susitarimo dėl tūkstančių pabėgėlių perkėlimo.
„Susitarimai, kurių mes nesilaikome, nėra susitarimai iš
viso, – sakė jis. – Taigi, dabar yra sunki padėtis, kurią mes
turime spręsti“.
Pernai rugsėjį Bendrija pritarė schemai, pagal kurią 160
tūkst. prieglobsčio prašytojų būtų perkelta iš Graikijos ir
Italijos, net iš tikrųjų lig šio perkelti tik 872, rodo naujausi
ES skelbiami duomenys.