D. Tuskas: „Nelegalios migracijos į Europą dienos baigėsi“

„Premjeras Ahmetas Davutoglu patvirtino Turkijos įsipareigojimą priimti paspartintai grąžinamus visus migrantus, atvykstančius iš Turkijos į Graikiją, kuriems nereikalinga tarptautinė apsauga“, – sakė ES prezidentas per spaudos konferenciją.

„Visi minėti sprendimai siunčia labai aiškią žinią, kad neteisėtos migracijos į Europą dienos baigėsi“, – pridūrė D.Tuskas.

A.Davutoglu atkartojo D.Tusko poziciją per bendrą spaudos konferenciją, kurioje taip pat dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.

„Padarėme drąsų sprendimą, sutikdami priimti visus neteisėtus migrantus, vykstančius iš Turkijos į Graikiją, neatsižvelgdami į jų kilmės šalį“, – sakė A.Davutoglu.

„Priimsime juos remdamiesi prielaida, kad kiekvienam sirui, kurs bus sugrąžintas Turkijai iš Graikijos salų, teks kitas siras, kuris bus apgyvendintas Europoje“, – pažymėjo Turkijos lyderis.

Pasak jo, „šis iš esmės padėtį keičiantis sprendimas“ turi atgrasyti neteisėtą migraciją į Europą, gelbėti žmonių gyvybes ir sužlugdyti neteisėto žmonių gabenimo verslą.

J.-C.Junckeris taip pat sakė, kad šie sprendimai „keičia žaidimo taisykles“, nes jie nuties teisėtos migracijos į Europą kelius.

Europos Sąjungos lyderiai pirmadienį gyrė „proveržį“ derybose su Turkija dėl pastangų suvaldyti migrantų krizę, bet atidėjo sprendimą iki ateinančią savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo, kad būtų suderintos Ankaros naujų reikalavimų detalės.

Turkijos premjeras Ahmetas Davutoglu apstulbino 28-ių ES šalių lyderius Briuselyje, kai netikėtai paprašė papildomos 3 mlrd. eurų pagalbos, taip pat bevizio režimo turkams nuo ateinančio birželio.

Mainais jis pasiūlė, kad šalis priimtų atgal visus neteisėtus migrantus, atvykusius iš Turkijos į didžiulį spaudimą patiriančios Graikijos salas, taip pat pasiūlė susitarti, kad ES priims tiek pabėgėlių iš Turkijoje esančių stovyklų, kiek Turkija priims iš Graikijos grąžinamų neteisėtų migrantų.

Kai ES lyderiai „šiltai pasveikino“ Turkijos pasiūlymus, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis dabar imsis derinti teisines detales, siekiant priimti galutinį susitarimą per ES viršūnių susitikimą Briuselyje kovo 17–18 dienomis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri yra uoliausia susitarimo su Turkija šalininkė, tokiu būdu iš dalies mėgindama atsverti savo vykdytos atvirų durų prieglobsčio ieškotojams politikos poveikį, išreiškė atsargų palaikymą naujajam planui.

„Tai bus proveržis, jeigu tai taps tikrove“, – sakė ji žurnalistams.

Žaidimo taisykles keičiantis susitarimas Turkija, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, tapo starto aikštele daugiau negu milijonui migrantų, kurie nuo paeitų metų pradžios atliko pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą ir pasiekė Graikijos salas.

Turkija yra priglaudusi 2,7 mln. pabėgėlių, daugiau negu bet kuri kita šalis, iš jau penkerius metus pilietinio karo krečiamos kaimyninės Sirijos.

Vis dėlto Ankara pasirodė esanti sudėtinga partnerė, nesilaikanti lapkritį sudaryto ankstesnio susitarimo su ES, pagal kurį Bendrija įsipareigojo suteikti Turkijai 3 mlrd. eurų pagalbą.

Be to, Ankara nuolat primena Briuseliui apie seniai įstrigusį Turkijos stojimo į ES procesą. Tačiau A.Davutoglu pirmadienį nustebino ES lyderius, pasiūlydamas priimti iš Graikijos visus neteisėtus migrantus, o toks žingsnis labai palengvintų naštą skolų prislėgtiems Atėnams ir visai Bendrijai.

Pasak jo, susitarimas, kad už kiekvieną į Turkiją grąžinamą migrantą Europa priims vieną pabėgėlį iš Sirijos, yra „keičiantis žaidimo taisykles“. A.Davotoglu neigė, kad Turkija „reikalauja“ pinigų, ir ragino pasaulį pasidalyti pabėgėlių iš Sirijos priėmimo našta.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris  taip pat sakė, kad šis planas yra „iš tikrųjų keičiantis žaidimo taisykles“, tvirtindamas, kad jis yra „teisiškai įgyvendinamas“, nors žmogaus teisių organizacijos kelia klausimų, ar tokia schema nesikirs su tarptautiniais įstatymais dėl elgesio su pabėgėliais.

ES šaltiniai sakė, kad blokas jau nustatė 70 tūkst. vietų, kur gali būti apgyvendinami sirai, dabar esantys Turkijos pabėgėlių stovyklos.

Ko gera, didžiausias Turkijos laimėjimas iš šio susitarimo su ES būtų sprendimas paankstinti bevizį režimą, kad 75 mln. Turkijos piliečių jau nuo birželio būtų atverta galimybė laisvai atvykti į Šengeno zoną – su sąlyga, kad Ankara vykdys savo įsipareigojimus.

Premjeras taip pat ragino atidaryti penkis tolesnius derybų skyrius ilgai besitęsiančiame Turkijos stojimo į ES procese. Iki šiol derybos baigtos tik dėl vieno skyriaus, kurių yra iš viso daugiau negu 30.

Susipriešinusi Europa

Tačiau patvirtinti šį susitarimą ateinančią savaitę gali būti sudėtinga, žinant, kad bloko šalys smarkiai nesutaria dėl migrantų krizės sprendinių.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, griežtai nusistatęs prieš migrantų priėmimą, gali vetuoti sutartį dėl atvykėlių perskirstymo.

Ankaroje nuotaikos taip pat ne itin palankios: Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris anksčiau grasino „užtvindyti“ ES migrantais, pirmadienį kritikavo Europos Sąjungą, jau keturis mėnesius nepervedančią lėšų, pažadėtų pagal lapkričio susitarimą.

Tuo tarpu ES peikė Turkiją dėl griežtų veiksmų prieš didžiausią opozicijos dienraštį, o D.Tuskas perspėjo, kad Ankaros stojimas į ES priklausys nuo žiniasklaidos laisvės padėties.

Nors ES įvardijo Turkiją kaip pagrindinę partnerę savo migracijos politikoje, blokas susiduria su įvairiais kitais iššūkiais.

Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo gilūs nesutarimai dėl pagrindinio migrantų maršruto per Vakarų Balkanus į turtingą Vokietiją, kai Austrijos įvestos sienų kontrolės priemonės sukėlė domino efektą – kitos šalys taip pat uždarė savo sienas atvykėliams, todėl dešimtys tūkstančių migrantų įstrigo prie sienos tarp Graikijos ir Makedonijos, kuri nėra ES narė.

Savo baigiamajame pranešime ES lyderiai nurodė, kad „neteisėtų migrantų srautai Vakarų Balkanų maršrutu dabar jau baigėsi“.

Ateinančią savaitę ES lyderiai turės nutarti dėl plano atkurti Šengeno zonos visišką funkcionavimą iki šių metų pabaigos, nes kai kurių Bendrijos narių įvestos sienų kontrolės priemonės faktiškai kertasi su šios zonos laisvo judėjimo sąlygomis.

Jie taip pat ketina pritarti planui skirti 700 mln. eurų pagalbą Graikijai, kurios premjeras Alexis Tsipras pažadėjo neleisti kitoms Europos Sąjungos narėms paversti jo šalį „sielų sandėliu“.