„Neabejotina, kad Vokietijai naudingas (migrantų kelio
uždarymas, bet) iš padėties Graikijoje matome, kad tai nėra tvarus
sprendimas“, – sakė ji žurnalistams, kai jos partija dėl
liberalios politikos pabėgėlių atžvilgiu patyrė skaudžių
pralaimėjimų per savaitgalį vykusius trijų žemių regioninių
parlamentų rinkimus.
Vakarų Balkanų šalims uždarius vadinamąjį migrantų
maršrutą, Vokietijoje, į kurią pernai per dieną atvykdavo
tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, atvykėlių srautas gerokai
sumažėjo.
A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) tapo rinkėjų
pykčio taikiniu, pralaimėdama dviejose iš trijų žemių, kuriose
vyko regioninių parlamentų rinkimai, net jos tradicinėje
tvirtovėje – Badene-Viurtemburge.
Konservatyviajai CDU nepalankius rezultatus lydėjo smarkiai
padidėjęs palaikymas dešiniojo sparno populistinei partijai
„Alternatyva Vokietijai“ (AfD), už kurią, kaip pripažino
A.Merkel, buvo „balsuojama protestuojant“ prieš CDU politiką.
Tačiau A.Merkel žadėjo toliau laikytis savo strategijos
rekordiniam pabėgėlių srautui sumažinti, 2015 metais į šalį
atvykus 1,1 mln. prieglobsčio ieškotojų.
Ji pasisako už bendrą Europos politiką – ES išorinių sienų
saugumo stiprinimą ir bendradarbiavimą su Turkija migrantų srautui
sumažinti.
„Manau, kad šis požiūris yra teisingas“, – sakė ji.
Likus kelioms dienoms iki ES viršūnių susitikimo, kuriame
šalių lyderiai turi užbaigti derinti susitarimo su Turkija detales,
A.Merkel leido suprasti, kad ji nėra linkusi duoti Ankarai visiškos
veiksmų laisvės, siekiant minėto susitarimo.
„Yra su Turkija susijusių problemų, ir labai svarbu pasakyti,
kad Turkija privalo įvykdyti tam tikras sąlygas, nėra jokio
kompromiso“, – kalbėjo ji.
Daugiausia migrantų, bandančių pasiekti Europą, atvyksta per
Turkiją, todėl bendradarbiavimą su Anakara Briuselis laiko
svarbiausiu, siekiant pažaboti migrantų srautą.
Tačiau derybos dėl ES sienų apsaugos Turkijai nėra tiesiogiai
susijusios su jos galutine naryste Bendrijoje, kalbėjo A.Merkel.
Ankaros ir Briuselio sutarties projekte, kuris buvo aptartas ES
viršūnių susitikime pirmadienį ir turi būti užbaigtas kovo 17-18
dienomis, numatyta, kad Turkija atgal priims visus nelegaliai į
Graikiją patekusius migrantus.
Ankara savo ruožtu reikalauja, kad ES priimtų tiek pat sirų
pabėgėlių iš stovyklų Turkijoje, kiek jų bus grąžinama iš
Graikijos. Tokia schema turėtų atgrasyti migrantus nuo pavojingų
kelionių laivais per Viduržemio jūrą.
Be to, Ankara pageidauja milijardų eurų finansinės pagalbos,
bevizio režimo savo piliečiams, vykstantiems į Šengeno zoną, taip
pat paspartinti Turkijos stojimo į ES procesą, nors kai kam tokie
reikalavimai atrodo per dideli.