„Jums tenka didis ir puikus bet taip pat ir sunkus vaidmuo su
daugybe atsakomybių“, – pareiškė prezidentas Heinzas Fischeris, prisaikdindamas Ch.Kerną Hofburgo rūmuose
Vienoje netrukus po 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
50 metų Ch.Kernas, pagarsėjęs puikiais verslo pasiekimais ir
madinga apranga keičia kolegą socialdemokratą Wernerį Faymanną, kuris gegužės 9 dieną atsistatydino dėl
virtinės prastų pasirodymų rinkimuose ir dėl kraštutinių
dešiniųjų triumfo praėjusį mėnesį įvykusiame pirmajame
prezidento rinkimų ture.
Naujajam lyderiui tenka didelis iššūkis suvienyti savo
Austrijos socialdemokratų partiją (SPÖ) ir išsklaidyti įtampą
tarp jos ir koalicijos partnerės, konservatorių Austrijos liaudies
partijos (ÖVP).
Jis taip pat turi įtikinti migrantų atvykimu ir didėjančiu
nedarbu nepatenkintus austrus balsuoti už jo partiją per kitus
rinkimus 2018 metais.
„Užduotis Kernui yra milžiniška“, – neseniai sakė
politikos analitikas Thomas Hoferis.
Ch.Kernas buvo paskirtas kelios dienos prieš prezidento rinkimų
antrąjį ratą gegužės 22-ąją, kuriame varžysis Norbertas
Hoferis iš kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) ir
žaliųjų remiamas kandidatas Alexanderas van der Bellenas.
Per pirmąjį ratą praėjusį mėnesį N.Hoferis surinko 35 proc.
balsų, o jo varžovas – 21 proc. balsų.
Tuo tarpu valdančiųjų partijų SPÖ ir ÖVP kandidatai, gavę
po 11 proc. balsų, nepateko į antrą ratą. Toks prastas pasirodymas
reiškia, kad pirmą kartą nuo 1945 metų prezidentas bus ne iš
dviejų pagrindinių partijų.
Didžiausias galvos skausmas Ch.Kernui bus nuspręsti, ar
atsisakyti SPÖ jau trisdešimties metų senumo tabu bendradarbiavimui
su FPÖ, kuris atsirado dar tada, kai šios dešiniųjų partijos
lyderiu tapo dabar jau miręs, prieštaringai vertinamas Joergas
Haideris.
Ch.Kernui taip pat reikia atgaivinti aklavietėje atsidūrusią
SPÖ koaliciją su ÖVP ir susitarti dėl struktūrinių reformų,
kurios vėl išjudintų Austrijos ekonomiką.
Ch.Kernui priskiriami nuopelnai už tai, kad ištraukė
„Austrijos geležinkelius“ iš gilios finansinės duobės.
Ekspertai sako, kad žmogaus iš šono atėjimas gali padėti
socialdemokratams įveikti vidaus nesutarimus.
SPÖ ir centro dešinioji ÖVP nuo 1945-ųjų dominavo Austrijos
politikoje, tačiau visuomenės parama šioms politinėms jėgoms
ilgainiui mažėjo ir po paskutinių visuotinių rinkimų 2013 metais
joms tik drauge pavyko suburti daugumą.
Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, Austrijoje dalį šių
tradicinės krypties partijų elektorato persiviliojo radikalios
populistinės partijos, ypač – kraštutinė dešinioji FPÖ, kurios
populiarumas smarkiai išaugo dėl pernai Europą užklupusios
migrantų krizės.
Paskutiniu lašu tapo balandžio 24 dieną vykęs pirmasis
prezidento rinkimų ratas.