„Jums tenka didis ir puikus bet taip pat ir sunkus vaidmuo su daugybe atsakomybių“, – pareiškė prezidentas Heinzas Fischeris, prisaikdindamas Ch.Kerną Hofburgo rūmuose Vienoje netrukus po 15 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.
50 metų Ch.Kernas, pagarsėjęs puikiais verslo pasiekimais ir madinga apranga keičia kolegą socialdemokratą Wernerį Faymanną, kuris gegužės 9 dieną atsistatydino dėl virtinės prastų pasirodymų rinkimuose ir dėl kraštutinių dešiniųjų triumfo praėjusį mėnesį įvykusiame pirmajame prezidento rinkimų ture.
Naujajam lyderiui tenka didelis iššūkis suvienyti savo Austrijos socialdemokratų partiją (SPÖ) ir išsklaidyti įtampą tarp jos ir koalicijos partnerės, konservatorių Austrijos liaudies partijos (ÖVP).
Jis taip pat turi įtikinti migrantų atvykimu ir didėjančiu nedarbu nepatenkintus austrus balsuoti už jo partiją per kitus rinkimus 2018 metais.
„Užduotis Kernui yra milžiniška“, – neseniai sakė politikos analitikas Thomas Hoferis.
Ch.Kernas buvo paskirtas kelios dienos prieš prezidento rinkimų antrąjį ratą gegužės 22-ąją, kuriame varžysis Norbertas Hoferis iš kraštutinės dešiniosios Laisvės partijos (FPÖ) ir žaliųjų remiamas kandidatas Alexanderas van der Bellenas.
Per pirmąjį ratą praėjusį mėnesį N.Hoferis surinko 35 proc. balsų, o jo varžovas – 21 proc. balsų.
Tuo tarpu valdančiųjų partijų SPÖ ir ÖVP kandidatai, gavę po 11 proc. balsų, nepateko į antrą ratą. Toks prastas pasirodymas reiškia, kad pirmą kartą nuo 1945 metų prezidentas bus ne iš dviejų pagrindinių partijų.
Didžiausias galvos skausmas Ch.Kernui bus nuspręsti, ar atsisakyti SPÖ jau trisdešimties metų senumo tabu bendradarbiavimui su FPÖ, kuris atsirado dar tada, kai šios dešiniųjų partijos lyderiu tapo dabar jau miręs, prieštaringai vertinamas Joergas Haideris.
Ch.Kernui taip pat reikia atgaivinti aklavietėje atsidūrusią SPÖ koaliciją su ÖVP ir susitarti dėl struktūrinių reformų, kurios vėl išjudintų Austrijos ekonomiką.
Ch.Kernui priskiriami nuopelnai už tai, kad ištraukė „Austrijos geležinkelius“ iš gilios finansinės duobės. Ekspertai sako, kad žmogaus iš šono atėjimas gali padėti socialdemokratams įveikti vidaus nesutarimus.
SPÖ ir centro dešinioji ÖVP nuo 1945-ųjų dominavo Austrijos politikoje, tačiau visuomenės parama šioms politinėms jėgoms ilgainiui mažėjo ir po paskutinių visuotinių rinkimų 2013 metais joms tik drauge pavyko suburti daugumą.
Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, Austrijoje dalį šių tradicinės krypties partijų elektorato persiviliojo radikalios populistinės partijos, ypač – kraštutinė dešinioji FPÖ, kurios populiarumas smarkiai išaugo dėl pernai Europą užklupusios migrantų krizės.
Paskutiniu lašu tapo balandžio 24 dieną vykęs pirmasis prezidento rinkimų ratas.
