Pasak istorikų, Osmanų imperijos turkai Pirmojo pasaulinio karo metais nužudė iki 1,5 mln. armėnų, o daugelis istorikų laiko tuos įvykius pirmuoju genocido atveju XX amžiuje.
Turkija ginčija tokią interpretaciją, sakydama, kad aukų skaičius yra išpūstas ir kad dauguma žuvusiųjų buvo pilietinio karo aukos.
Ministras pirmininkas Binali Yildirimas sakė, kad ketvirtadienį vyksiantis balsavimas Vokietijos parlamente yra „absurdiškas“, pridūręs, kad žmonių žūtys buvo „įprastas“ dalykas karo sąlygomis.
Tačiau B.Yildirimas teigė, kad Turkija dėl to balsavimo neatšauks susitarimo su Europos Sąjunga, turinčio pažaboti migrantų antplūdį.
Premjero komentaras papildė panašų perspėjimą, išsakytą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, kuris taip pat kalbėjosi dėl tos rezoliucijos su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
Perspėdamas dėl „neigiamo poveikio“ ryšiams tarp Ankaros ir Berlyno, jeigu rezoliucija būtų priimta, Turkijos premjeras pareiškė: „Tas tekstas mums neturi jokios reikšmės. Jis bus niekinis ir negaliojantis.“
„Šis balsavimas – absurdiškas. Istorija turėtų būti palikta istorikams“, – B.Yildirimas sakė žurnalistams Ankaroje.
Santykiai susvyruos?
„Jei Vokietijos parlamentas priims pasiūlymą, tai neigiamai paveiks diplomatinius, ekonominius, verslo, politinius ir karinius santykius tarp Vokietijos ir Turkijos, o mes abi esame NATO narės“, – antradienį paskelbė R.T.Erdoganas.
Osmanų imperijos įpėdinė Turkija aršiai kritikuoja bet kurią šalį, kuri armėnų žudynes pavadina genocidu.
Kai Prancūzija 2011 metais pripažino armėnų genocidą, Turkija laikinai atšaukė savo ambasadorių. Pernai šalis dėl tos pačios priežasties taip pat atšaukė savo ambasadorių Austrijoje.
Turkija grasino, kad uždarys svarbias NATO bazes, jei JAV Kongresas pritartų pasiūlymui genocidu pripažinti armėnų žudynes.
Dėl armėnų klausimo Vokietijos parlamentas balsuoja Turkijai labai nepalankiu laikotarpiu: šalis sulaukė daug kritikos dėl varžomų žmogaus teisių bei spaudos laisvės, prezidentas R.T.Erdoganas plečia savo įtaką, o į šalį plūsta milžiniškas srautas Sirijos karo pabėgėlių. Bundestago sprendimas taip pat gali sukelti 3 mln. Vokietijoje gyvenančių turkų pasipiktinimą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris antradienį tvirtino manantis, kad genocido pripažinimas nesukeltų problemų su vietine turkų bendruomene. Tačiau ministras pabrėžė, kad pripažinimas sukeltų neigiamą reakciją iš Turkijos, o tai apsunkintų mėginimus sutaikyti šalį su Armėnija.
Kita vertus, jei Vokietijos parlamentas nepripažins armėnų genocido, kanclerė A.Merkel vėl bus kaltinama bandymu nuolaidžiauti Turkijos prezidentui R.T.Erdoganui. A.Merkel jau yra sulauksi nemažai kritikos dėl to, kad leido vykti kriminaliniam tyrimui dėl Vokietijos komiko Jano Boehmermanno, kuris eilėraščiu įžeidė Turkijos lyderį.
Ankara siūlo kitą versiją
2015 metų 24 dieną buvo minimas armėnų genocido – „Didžiojo nusikaltimo“ – šimtmetis, bet Vokietijos parlamentas atidėjo balsavimą dėl šių įvykių pripažinimo. Tačiau Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas žudynes vis tiek įvardijo kaip genocidą ir dėl to sulaukė Turkijos kritikos.
Nors pernai Vokietijos valdančioji koalicija nusprendė nebalsuoti dėl armėnų genocido pripažinimo, turkų kilmės parlamentaras Cemas Ozdemiras ir Žaliųjų partija vis dėlto padarė taip, kad balsavimas šiemet įvyktų.
Armėnų genocidą Turkija oficialiai vadina „1915 metų įvykiais“ ir neigia, kad žudynės ir deportacijos atitinka genocido apibrėžimą. Ankara tvirtina, kad etniniai armėnai Pirmojo pasaulinio karo metu sudarė Rusijos remiamą penktąją koloną, o masinis deportavimas ir armėnų mirtys nebuvo vykdomi tyčia arba planuoti iš anksto.
Nors armėnai teigia, kad genocido metu žuvo 1,5 mln. tautiečių, Turkija tvirtina esą šis skaičius yra žymiai mažesnis. 1915 metais Osmanų imperijoje iš viso gyveno 2 mln. armėnų.
Ankara argumentuoja, kad 300–500 tūkst. armėnų ir maždaug tiek pat turkų žuvo per pilietinius neramumus, kai armėnai sukilo prieš savo valdytojus osmanus.
Turkijos valdžia taip pat pabrėžia, kad šimtai tūkstančių musulmonų žuvo karo lauke, dėl bado, šalčio ir ligų Pirmojo pasaulinio karo metu. Tačiau armėnai yra aprašę sistemingas masines žudynes, organizuotą vagiliavimą, moterų prievartavimą, plėšikavimą ir kitus žiaurumus.
29 šalys yra oficialiai pripažinusios armėnų žudynes kaip genocidą, įskaitant Lietuvą, Lenkiją. Norėdama su Turkija palaikyti gerus santykius JAV stengiasi vengti žodžio „genocidas“, nors daugiau nei 40 valstijų vietinių valdžių pripažino armėnų genocidą.
