Gruodį tolygiai pasiskirstę rinkėjų balsai nesudarė galimybės suformuoti jokios koalicijos, tačiau apklausos ir vėl prognozuoja panašius rezultatus.
Aišku viena: partijos ir vėl bus priverstos tartis. Todėl pagrindinis klausimas kandidatams šioje kampanijoje – ar pavyks išvengti trečiųjų parlamento rinkimų?
Prognozės vėl miglotos
Ispanijos socialistai ir liaudininkai netenka savo pozicijų. Kyla naujos pokyčius žadančios kairiosios ir dešiniosios partijos.
Nors tris dešimtmečius užsitęsusios dvipartystės viešpatavimas baigėsi, Ispanija vis dar nėra pasirengusi naujiems vėjams.
Gruodžio mėnesį vykę rinkimai sukėlė Ispanijos politikams sunkų galvosūkį, kurio jiems taip ir nepavyko išspręsti. Per daugiau kaip tris mėnesius naujai išrinkti kandidatai nesugebėjo sudaryti vyriausybės.
Pernelyg daug tabu ir raudonų linijų – niekam taip ir nepavyko rasti auksinės vyriausybės koalicijos formulės. Jau kitą rytą po rinkimų išvydę miglotus rezultatus ekspertai kalbėjo apie išankstinius rinkimus.
Bėda ta, kad naujienų per šiuos mėnesius Ispanijos politinėje padangėje buvo nedaug.
Nesėkmingi ir net juokingi socialistų ir naujai iškilusios centro partijos „Ciudadanos“ bandymai sudaryti vyriausybę nesustiprino nė vieno politinio lyderio.
O apklausos, atliktos prieš rinkimus, vėl prognozuoja tolygų rinkėjų balsų pasiskirstymą keturioms partijoms – liaudininkams, naujai iškilusiems radikaliems kairiesiems „Podemos“, socialistams ir centristams „Ciudadanos“.
Pergalė nebuvo naudinga
Kaip ir praėjusį gruodį, rinkimus dar sykį turėtų laimėti Liaudies partija. Neįtikėtina – niekas Ispanijoje nesugeba išmušti liaudininkų iš pirmosios vietos.
Rinkimų rezultato nekeičia net ir vienas po kito visuomenę drebinantys Liaudies partijos stambių žuvų korupcijos skandalai, į kuriuos partijos vadovai reaguoja atmestinai ir abejingai – apsimesdami, kad nieko neįvyko.
Iš pergalės praėjusiuose rinkimuose liaudininkams nebuvo jokios naudos – kitos trys nuo jų atsilikusios partijos per rinkimų kampaniją buvo pasižadėjusios, kad nieku gyvu nesijungs su korumpuotais liaudininkais į valdančiąją koaliciją.
Kad ir keista, visos partijos ištesėjo savo pažadą ir tai buvo viena priežasčių, kodėl ispanams nepavyko po pirmo balsavimo sudaryti vyriausybės.
Liaudininkai tuomet atmetė karaliaus Felipe VI siūlymą imtis vyriausybės sudarymo, nes socialistų lyderis Pedro Sanchezas net girdėti nenorėjo apie jokį Liaudies partijos vadovo Mariano Rajoy pasiūlymą.
Tiesa, pastarasis pernelyg ir nesistengė. Jau kitą dieną po rinkimų vienos Ispanijos televizijos kameros užfiksavo pokalbį tarp Ispanijos ministro pirmininko pareigas einančio M.Rajoy ir brito Davido Camerono. Liaudininkas kalbėjo, kad Ispanijoje pakartotiniai rinkimai vyks tą pačią savaitę, kaip ir „Brexit“ referendumas.
Tabu – referendumas
Todėl rinkimus laimėję liaudininkai sudaryti vyriausybės net nebandė ir ši užduotis atiteko socialistams.
Deja, socialistų bandymas taip pat buvo fiktyvus – jiems niekaip nepavyko susitarti su radikaliais kairiaisiais „Podemos“. Socialistai siūlė valdyti labiau į dešinę linkusiai naujajai „Ciudadanos“ partijai, tačiau tokiai koalicijai reikėjo kitų parlamentinių grupių paramos, bet jos negavo.
Dabar vienintelis galimas pokytis Ispanijos rinkimų konfigūracijoje yra prognozuojama „Podemos“ ir „Izquierda Unida“ sąjungos pergalė prieš socialistus. Tokiu atveju radikalūs kairieji galėtų diktuoti sąlygas socialistams, kurie jau iš anksto griežtai atsisakė priimti kai kurias radikalų nuostatas.
„Viešųjų išlaidų padidinimas iki 60 milijonų eurų ir Katalonijos referendumas – tai du punktai, su kuriais mes jokiais būdais nesutiksime“, – skelbia socialistų lyderis P.Sanchezas.
Referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės Ispanijoje kelia karščiausias aistras ir tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl Ispanijoje vyksta pakartotiniai rinkimai.
Jei ne Katalonijos nepriklausomybės klausimas, Ispanijoje dabar jau susitarę valdytų socialistai ir „Podemos“.
Kairieji radikalai yra vienintelė centrinė partija, ginanti katalonų teisę apsispręsti dėl savo ateities. Tokia jų pozicija buvo prieš gruodžio rinkimus, tokia ji išliko ir dabar.
Savo ruožtu socialistai nenori nieko girdėti apie „Ispanijos vienybės suskaldymą“. Jie siūlo konstitucijos reformą, federalinės valstybės modelį ir nuolat kartoja „Podemos“, kad norint valdyti kartu pastariesiems teks atsisakyti žadėtojo referendumo minties.
Ir iš tokios pozicijos apkasų socialistai nesiruošia nė krustelėti. Tad visai nekeista, kad Ispanijos politiniai analitikai bijo, kad politinė situacija po išankstinių rinkimų gali užsiblokuoti iš naujo.
Sprogdina naujus burbulus
Norėdami išvengti naujos katastrofos liaudininkai ir socialistai bando susprogdinti naujųjų partijų burbulus.
Liaudininkai maldauja ispanų neatiduoti savo balso naujiesiems „Ciudadanos“. Tai, pasak jų lyderio M.Rajoy, sustiprins kairiuosius, kurie neva ruošiasi nuvesti Ispaniją prie komunistinės bedugnės krašto.
Socialistai kaip išmanydami kritikuoja dabar jau rimtais konkurentais tapusius „Podemos“. Pasak jų, pastarieji nori „supjaustyti į gabalus“ Ispanijos vienybę, o jų ekonominė politika grasina socialinei valstybės gerovei.
Ispanijoje jau madinga skanduoti, kad, į valdžią atėjus radikaliems kairiesiems „Podemos“, norintiems grąžinti valdžią liaudžiai, Ispanijai gresia Graikijos katastrofa.
Akivaizdu, kad pagrindinis socialistų tikslas yra kritikuoti „Podemos“, nes patys pažadų jie turi nelabai daug.
„Padidinti pensijas, kovoti už socialinę lygybę, garantuoti Ispanijos vienybę“, – tokią socialistinę litaniją Ispanijos rinkėjai girdi jau ne pirmą sykį.
Savo ruožtu „Podemos“ žadėti šviesią ateitį ispanams yra lengviau – jie kol kas Ispanijos valdžioje nebuvo. Tiesa, didžiausių šalies miestų – Madrido ir Barselonos – merės priklauso didžiulius pokyčius Ispanijos politikoje žadančiajai partijai.
Trūksta valdžios
Rinkimų kampanija baigiasi, o nežinomieji vis dar tie patys. Nė viena partija kol kas nepajudėjo iš ankstesnės pozicijos ir ispanams neaišku, kaip atsiras nauja vyriausybė, jei tartis reikės, o visi užsispyrę laikysis savo.
Geriausiu atveju vyriausybę Ispanija išvys rugsėjo arba spalio mėnesiais, nes jai sudaryti reikia laiko, o juk rugpjūtį visa Ispanija atostogauja.
Vis dėlto ispanams skubiai reikia valdžios ir politinio stabilumo. Dešimtmetį užsitęsusi ir šalį nualinusi ekonominė krizė baigėsi, tačiau ekonomika gerėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Nors ekspertai teigia, kad ekonomika jau brenda iš duobės, gatvėje žmonės kol kas to nejaučia.
Nedarbo rodiklis šalyje šiek tiek nukrito – jis buvo pasiekęs rekordinius 23 procentus, tačiau stebuklo neįvyko ir net 20 procentų ispanų vis dar neturi darbo. O pragyventi iš 400 eurų bedarbio pašalpos, kaip ir iš minimalaus 650 eurų atlyginimo, ne taip paprasta.
Ekonominė krizė ir nuolatiniai biudžeto karpymai šalyje paliko ryškių randų sveikatos apsaugos ir švietimo sistemose. Ligoninėse dėl medicinos personalo sumažinimo nuolat driekiasi eilės, o mokyklose gausioms klasėms tenka vis mažiau mokytojų.
Korupcijos skandalai pastaraisiais metais pasiekė neregėtą mastą. Kalėjime sėdi Liaudies partijos iždininkas ir net pačiam buvusio karaliaus Juano Carloso žentui gresia laisvės atėmimas. Ispanijai žūtbūt reikia valdžios. Ir sekmadienį šalis sužinos, kokios bus artimiausios jos sudarymo perspektyvos.
Liaudininkai balsus raško senelių namuose
Rinkimų kampanija Ispanijos senelių namuose būna itin įtempta. Religinėse garbaus amžiaus žmonių globos įstaigose dirbančios vienuolės užsiima aktyvia konservatyvios Liaudies partijos propaganda.
Senyvo amžiaus rinkėjus prižiūrinčios vienuolės, likus kelioms savaitėms iki balsavimo, pradeda seneliams žadėti sausainių ir šokoladukų už tai, kad jie pažymėtų varnelę prie Liaudies partijos kandidatų pavardžių.
„Jei esi šaltakraujis ir iki paskutinės minutės sakai, kad balsuosi už „Podemos“, už balsą Liaudies partijai paskutiniu momentu gali gauti net ir konjako butelį“, – gyrėsi vienas senolis.
Per kiekvienus rinkimus vienoje ar kitoje Ispanijos provincijoje nuvilnija skandalas, kaip senelių namų gyventojai buvo pernelyg aktyviai agituojami balsuoti už liaudininkus. Ypač dažnai tai atsitinka Galisijos autonominiame regione, kur ne kartą rinkimų dieną teismui buvo pateiktas ieškinys dėl to, kad įvairūs Liaudies partijos nariai kartu su vienuolėmis masiškai vežė senelių namų gyventojus balsuoti.
Užfiksuota atvejų, kai balsavo senutės, neprisimenančios net savo vardo ir pavardės. Kitus kartus rinkimų stebėtojų užkalbinti seneliai prisipažino, kad rinkimų biuletenius jiems padavė vienuolės ir jie nežinantys, už ką balsavo. Dar kitais atvejais seneliai prisipažino balsavę už vienuolių nurodytus kandidatus.
