– Britai tarė savo žodį. Kas paskatino juos rinktis išstojimą?
– Tokį britų sprendimą nulėmė kelios priežastys. Pirmiausia Jungtinė Karalystė visuomet turėjo ypatingą santykį su ES. Jungtinė Karalystė Europos ekonominės bendrijos nare tapo tik aštuntajame dešimtmetyje ir jau netrukus po to surengė pirmąjį referendumą dėl ateities joje.
Reikia sutikti ir su tuo, kad euroskeptikų argumentai turėjo poveikį.
Pirmiausia jie pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė turi būti nepriklausoma. Dalį visuomenės tai įtikino. Jie patikėjo, kad, norėdami būti tikra demokratija, negali būti ES.
Antras argumentas buvo susijęs su migracija. Nuolatos gąsdinama, kad migrantai iš ES šalių atima iš britų darbus, stumia valstybę į ekonominę bedugnę. Deja, tokie argumentai suveikė.
– Turbūt svarbiausias klausimas šiuo metu – kas dabar laukia Jungtinės Karalystės ir ES?
– Mes iki šiol matėme Europos Sąjungą, kuri eina gilesnės integracijos keliu nuo pat savo pradžios. Dabar matome valstybę, kuri yra penkta didžiausia pasaulio ekonomika, traukiantis. Taip pat atidaromos durys į nežinią. Kokį poveikį tai turės ES ir pačiai Jungtinei Karalystei, pasakyti negalime, nes iki šiol neturėjome tokių pavyzdžių.
Galima teigti, kad laimėjo populizmas, nes tų, kurie pasisakė už „Brexit“, argumentai šiandien baigėsi. Jie daug kalbėjo iki referendumo, skatino balsuoti, bet kaip įgyvendins savo pažadus, kaip ves derybas su ES ir kaip jos pasibaigs, lieka neaišku. Buvo daug populizmo, emocinių argumentų ir gąsdinimo.
Priešinga stovykla – tie, kurie pasisakė už pasilikimą ES, naudojo visai kitus argumentus. Jie kalbėjo apie ekonomines prognozes, apie ES stiprybę, taiką, stabilumą, nesupaprastindami visko iki dviejų dalykų – migracijos ir nepriklausomybės. Deja, mobilizuoti savo šalininkų jiems nepavyko.
– Referendumą laimėję euroskeptikai prabilo apie „Brexit“ vyriausybės būtinybę. Ar galima įžvelgti kokių nors konkrečių planų, kuriuos jie turėtų Jungtinei Karalystei?
– Manau, kad plano nėra. Tik keli pažadai – sumažinti imigraciją ir išlaikyti ekonominį santykį su ES. Tačiau viskas tuo ir baigiasi. Dabar Jungtinė Karalystė turės sėsti prie derybų stalo su ES, ir tai bus itin sudėtingas procesas. Kalbama, kad jis gali trukti dvejus metus, bet derybos gali tęstis ir gerokai ilgesnį laiką.
Nebus lengva susitarti. Juolab kad euroskeptikai žada išlikti vieningoje Europos rinkoje. Tačiau galima drąsiai prognozuoti, kad ES neleis Jungtinei Karalystei tapti išstojimo sėkmės istorija. Nes tai paskatintų ir kitas valstybes žengti jos keliu arba bent jau apie tai svarstyti.
Laimėjusiems euroskeptikams įgyvendinti pažadus, kad ekonomika nebus taip smarkiai paveikta, bus itin sudėtinga. Svaro kritimas yra tik vienas to įrodymų.
– Ar britų sprendimas nepaskatins kitų šalių euroskeptikų inicijuoti referendumus, apie ką jau prabilo tiek Marine Le Pen Prancūzijoje, tiek ir Geertas Wildersas Nyderlanduose?
–Akivaizdu, kad dabar visi euroskeptikai turės Jungtinės Karalystės pavyzdį, į kurį galės baksnoti pirštu. Tačiau nemanau, kad Nyderlandams ar Prancūzijai artimiausiu metu gresia referendumai dėl išstojimo iš ES.
Kita vertus, šiose šalyse šiemet ar kitais metais vyks rinkimai, tad euroskeptikai sieks sustiprinti savo pozicijas. Tokių politinių jėgų atėjimas į valdžią turėtų neigiamą poveikį ir galėtų skatinti tolesnę ES dezintegracija. Tačiau artimiausiu metu referendumas gali įvykti ne šiose šalyse, o Škotijoje dėl jos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės.
Nesusikalbėjimas tarp ES struktūrų ir piliečių, ne tik britų, bet ir kitų, yra akivaizdus. ES lyderiams vis dar nepavyksta gyventojams parodyti, kuo naudinga ES.
– Kaip „Brexit“ paveiks Lietuvą?
– Be jokių abejonių, Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turės įtakos ir Lietuvai. Mes visuomet siekėme stiprios ir nesuskaldytos Bendrijos. Tačiau dabar neaišku, kaip ją paveiks britų sprendimas, kiek susilpnins.
Antras dalykas – Jungtinė Karalystė visada buvo svarbi Lietuvos sąjungininkė sprendžiant įvairius klausimus. Vienas tokių – ekonominės sankcijos Rusijai. Tiek Lietuva, tiek Jungtinė Karalystė pasisakė už jas, jų nenutraukimą, nors ES yra ir šalių, kurių nuomonė skiriasi.
Britai taip pat yra labai svarbūs stiprinant transatlantinius ryšius su JAV. JAV vaidmens Europoje stiprinimas iš dalies buvo lemiamas Jungtinės Karalystės ir ES aktyvumo.
Aišku, nuostolių yra. Kita vertus, nepamirškime, kad diplomatiniai Lietuvos santykiai su Jungtine Karalyste nenutrūks. Pastaroji vis dar išliks NATO nare.
Kalbant apie emigrantus, reikia atskirti tuos, kurie jau gyvena Jungtinėje Karalystėje, ir tuos, kurie norės į ją vykti po išstojimo. Pirmųjų padėtis neturėtų keistis. Tačiau norintieji ateityje vykti į Jungtinę Karalystę susidurs su didesnėmis patikros procedūromis. Darbo rinka taps uždaresnė. Britai sieks, kad į jų šalį atvyktų tik aukštos kvalifikacijos specialistai.
Kita vertus, jeigu Jungtinei Karalystei teks susidurti su ekonomikos nuosmukiu, o bent jau trumpuoju laikotarpiu taip ir bus, tai paveiks tiek šalies piliečius, tiek ir ten gyvenančius lietuvius, nes jų pajamos mažės.
– Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš ES galima pavadinti proga Vladimirui Putinui kelti šampano taurę?
– Be jokių abejonių, Rusijai silpna Europa, kuri nežino ateities perspektyvos, yra palankesnė. Suirutė, kuri vienokiu ar kitokiu būdu kyla dėl šio britų sprendimo, palanki Rusijai. Net ir artimiausiu laiku, kai bus sprendžiama dėl sankcijų Rusijai, bus sunkiau kalbėti apie tai, kad ES gali priimti ryžtingą ir vieningą sprendimą. Mat jai tenka gesinti dar vieną gaisrą ir savo pačios viduje.
Bet kurioms trečiosioms valstybėms, kurios su ES siekia ne pragmatinių, abiem šalims naudingų santykių, o konfrontacijos, tai yra naudinga. Šį argumentą bandė naudoti ir pasisakiusieji už Jungtinės Karalystės pasilikimą ES. Jie sakė, kad išstojimas pradžiugins nebent Vladimirą Putiną, gal dar Šiaurės Korėją, bet tikrai ne svarbius partnerius. Akivaizdu, kad argumentas buvo neišgirstas.
