Antradienį Estijos Rygikogas dukart balsavo dėl to, kas galėtų pakeisti dabartinį šalies vadovą Toomą Hendriką Ilvesą.
Įprastai elektroniniu būdu atliekantys visas įmanomas užduotis estai šįkart dvi dienas kankinosi su įvairių spalvų popieriniais biuleteniais.
Rausvus, žalsvus ir geltonus lapus iš plastikinės urnos ištraukę ir suskaičiavę (tiesa, ne visada iš pirmo karto teisingai) rinkimų komisijos nariai negalėjo pradžiuginti žinia, kad kuris nors kandidatas surinko reikalingus 68 parlamentarų balsus.
Nesilaikė susitarimų
Nors pirmadienį valdančiąją koaliciją sudarančios Reformų ir Socialdemokratų partijos buvo susitarusios balsuoti už pastarosios partijos kandidatą parlamento pirmininką Eiki Nestorą, o antradienį – už buvusį premjerą Siimą Kallasą, ne visi Rygikogo nariai laikėsi įsipareigojimo.
Pirmadienį partijų vadovybė pasigedo penkių balsų – už E.Nestorą balsavo 40 parlamentarų.
Tartu universiteto politologas Reinas Toomla tikino, kad dėl to galėjo būti kalti Reformų partijos nariai, kurie nepritarė abiejų partijų susitarimui.
„Mes juk žinome, kad Reformų partija visai nebuvo vieninga dėl savo kandidatų į prezidentus. Ta aplinkybė, kad nuolat keitėsi kandidatūros, tai vieno, tai kito naudai, tikriausiai sukėlė partijoje įtampą“, – paaiškino R.Toomla.
Tiesa, nors politologai prognozavo, kad vakar kitu partijų kandidatu tapęs S.Kallasas gaus dar mažiau balsų, jų grasinimai neišsipildė. Už buvusį premjerą klusniai balsavo visi 45 abiejų partijų nariai parlamente.
O per trečiąjį balsavimą palaikančiųjų vėl sumažėjo – už buvusį Europos komisarą balsus atidavė 42 parlamentarai.
Opozicinės centro partijos atstovė Mailis Reps per trečiąjį balsavimą gavo 26 balsus, o dar 30 biuletenių buvo palikti tušti.
Kas bus toliau?
Dabar balsavimas kelsis į Rinkikų kolegiją, kurią sudarys 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai.
Rinkikų kolegijoje rinkimai vyksta dviem turais ir laimėtoju tampa kandidatas, užsitikrinęs paprastą balsų daugumą. Pirminiais duomenimis, Rinkikų kolegijoje galėtų būti balsuojama rugsėjo 24 dieną. Į šį rinkimų etapą pateko geriausiai paskutiniame balsavime pasirodę S.Kallasas ir M.Reps. Tačiau Reformų partijos kandidatui Rinkikų kolegija – kur kas blogesnė žinia.
„Jeigu kandidate dar bus iškelta Marina Kaljurand, tai du Reformų partijos kandidatai taps varžovais ir sunaikins vienas kito balsus. Kitų kandidatų atžvilgiu ši sėkmė Rygikoge neturi išskirtinės reikšmės“, – pabrėžė sociologas Juhanas Kivirähkas.
Populiari užsienio reikalų ministrė M.Kaljurand, kurią remia kai kurie įtakingi Reformų partijos nariai, liepą teigė nedalyvausianti prezidento rinkimuose parlamente ir užleido partijos atstovo vietą S.Kallasui.
Tačiau politikė žadėjo būtinai balotiruotis antrame po parlamento rinkimų etape – Rinkikų kolegijoje – ir paragino S.Kallasą jau jos naudai atsisakyti kovos.
Ne visiems rūpi
Tiesa, ne visiems parlamentarams rinkimai pasirodė tokie reikšmingi. Antai Reformų partijos atstovas Igoris Gräzinas piktinosi, kad T.H.Ilveso kadencija sudarė klaidingą įspūdį, jog Estijai iš viso reikalingas prezidentas.
„Negaliu nieko pasakyti apie nė vieną kandidatą. Man būtų irgi tas pat, jeigu rinkimuose kandidatuotų Nelsonas Mandela ar Motina Teresė“, – vakar griežė dantimis parlamentaras.
Valdančiosios partijos narys palygino Estijos prezidento postą su žaidimo „Monopolis“ pinigais, kurie panašūs į tikrus, bet tokie tikrai nėra.
„Esame masinės psichozės aukos, kaip politikai, kurie suteikia reikšmę dalykams, kurie iš tikrųjų nieko neverti. Estija turi kur kas svarbesnių problemų nei prezidento rinkimai“, – kalbėjo I.Gräzinas. (ERR, BNS, „Postimees“, LR)
