„Prašysime parlamento pritarti tam, kad rinkimai būtų
nukelti“, – sakė žurnalistams Wolfgangas Sobotka.
Pasak ministro, rinkimai galėtų įvykti lapkričio 27 dieną
arba gruodžio 4-ąją.
Rinkimų nukėlimas yra dar viena itin nemaloni žinia Austrijai
– turtingai ir pažangiai Vakarų demokratinei valstybei,
priklausančiai Europos Sąjungai, taip pat smūgis šalies kanclerio
Christiano Kerno vyriausybei.
Austrija be prezidento gyvena nuo liepos 8 dienos, kai savo
kadenciją baigė socialdemokratas Heinzas Fischeris. Prezidento pareigas laikinai perėmė parlamento
pirmininkas ir du jo pavaduotojai.
Liepą šalies Konstitucinis Teismas dėl procedūrinių
pažeidimų anuliavo gegužę vykusio antrojo prezidento rinkimų turo
rezultatus, kai patenkino nedideliu balsų skirtumų pralaimėjusios
kraštutinių dešiniųjų stovyklos apeliaciją.
Kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas
Norbertas Hoferis surinko daugiausiai balsų per pirmąjį turą
balandį, bet per antrąjį tik 30 863 balsų skirtumu pralaimėjo
žaliųjų palaikomam ekonomikos profesoriui Alexanderui van der
Bellenui.
N.Hoferio pergalės atveju Austrija būtų tapusi pirmąja Europos
šalimi nuo 1945 metų, prezidentu išsirinkusia kraštutinių
dešiniųjų politiką.
Prezidento pareigos Austrijoje yra daugiau reprezentacinio
pobūdžio, tačiau oficialus valstybės vadovo turi kai kurių
reikšmingų įgaliojimų – pavyzdžiui, paleisti vyriausybę.
N.Hoferis grasino pergalės atveju paleisti ministrų kabinetą,
jei šis nesilaikys griežtesnės pozicijos dėl migrantų.
Jo pergalė taip pat būtų svarbus laimėjimas kitose Europos
šalyse sparčiai populiarėjantiems populistiniams ir
antiimigraciniams judėjimams.