Po 2015 metų spalio 30-ąją 64 žmonių gyvybes nusinešusio
gaisro, tarp kurio priežasčių minėta valdininkų korupcija,
premjeras Victoras Ponta ir jo Socialdemokratų
partijos (PSD) vyriausybė buvo priversta atsistatydinti.
Tačiau balsavusių rinkėjų apklausos per sekmadienį įvykusių
rinkimų rodo, kad PSD toli lenkia savo varžoves ir surinko apie 45
proc. balsų – netgi daugiau negu tikėtasi.
Centro dešinioji Nacionalinė liberalų partija (PNL) gavo tik
apie 21 prod. balsų, o ją palaikant sąjunga „Gelbėkime
Rumuniją“ (USR), neseniai įkurta vieno matematiko, tapusio
aktyvistu, sulaukė apie 9 proc. rinkėjų palaikymo.
Vis delto kol kas neaišku, ar kairieji galės suformuoti daugumos
vyriausybę – tai labai priklausys nuo mažesnių partijų, jeigu
jos pateks į parlamentą. Taip pat nežinia, kas galėtų tapti
premjeru.
Oficialūs rezultatai veikiausiai bus paskelbti vėliau
pirmadienį.
Nuo V.Pontos atsistatydinimo Rumunija buvo vadovaujama laikinosios
vyriausybės ir jos lyderio technokrato Daciano Cioloso – 47 metų buvusio ES komisaro.
PNL ir USR sakė, kad sutiktų su tolesniu D.Cioloso vadovavimu.
Jis sakė, kad mielai dirbtų, bet nori likti nepriklausomas ir žada
toliau laikyti griežtos biudžeto drausmės.
Tuo tarpu PSD nori, kad premjeru taptų 54 metų partijos
pirmininkas Liviu Dragnea.
Tačiau L.Dragnea dar nesibaigęs lygtinės bausmės už rinkimų
klastojimą laikotarpis, todėl jis teisiškai negalėtų vadovauti
vyriausybei. Be to, 57 metų prezidentas Klausas Iohannisas atsisakė paskirti premjeru bet kokį teisinių problemų
turintį veikėj.
Tokiu atveju užkertamas kelias grįžti 44 metų V.Pontai, kurio
byla šiuo metu nagrinėjama. Šis procesas dėl įtariamo mokesčių
slėpimo ir pinigų plovimo buvo pradėtas dar jam dirbant premjero
poste, bet politikas visus jam metamus kaltinimus neigia.
Papirkti pareigūnai
Kai naktinį klubą „Colectiv“ pernai nuniokojo didžiulis
gaisras, pareigūnai buvo kaltinami korupcija ir priešgaisrinės
saugos pažeidimų ignoravimu. Be to, aukų skaičių padidino prastas
medikų darbas.
Daugeliui rumunų ši tragedija tapo paskutiniu lašu,
perpildžiusiu kantrybės taurę – jie išėjo gatves reikalauti,
kad Rumunija apsivalytų.
Nacionalinis antikorupcinis direktoratas (DNA) buvo labai aktyvus
ir matomas: jo taikiklyje atsidūrė kai kurie ministrai, senatoriai,
įstatymų leidėjai ir kiti pareigūnai.
Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 95 proc. rumunų nori, kad
kova su korupcija būtų naujos vyriausybės prioritetas.
Tačiau baiminamasi, kad to nebus, jeigu į valdžią grįš PSD.
Apsivalymo pastangos „neproporcingai smogė Rumunijos kairei“,
sakė analitinio centro „Eurasia Group“ ekspertė Cveta Petrova.
„Dėl to, jeigu į valdžią ateitų kairiųjų vadovaujama
koalicija, ji stengsis sulėtinti šią kampaniją“, – aiškino
ji.
Vis dėlto PSD tebėra tvirtai palaikoma vyresnio amžiaus rumunų
ir šios pietryčių Europoje šalies, turinčios 20 mln. gyventojų,
kaimiškose vietovėse.
Praėjus 27 metams po komunistinio diktatoriaus Nicolae Ceausescu egzekucijos ir jo režimo žlugimo rinkėjus
yra apėmus apatija – per šiuos rinkimų jų aktyvumas tebuvo apie
40 procentų.
Per rinkimų kampaniją abi stovyklos svaidėsi įžeidimais ir
vengė rimtų politinių diskusijų, tačiau it susitarusios žadėjo
įspūdingai didinti atlyginimus ir pensijas, taip pat mažinti
mokesčius.
Tokie pažadai, net jeigu niekada nebus įgyvendinti, atrodo
patrauklūs šalyje, kur daugiau kaip pusė namų ūkių kaimuose
neturi vandentiekio, o ketvirtadalis žmonių gyvena žemiau skurdo
ribos. Dar trys milijonai rumunų yra emigravę.
Visgi ši šalis pasižymi savais ypatumais: nacionalistinė ir
prieš ES nukreipta retorika, išpopuliarėjusi kitose šio regiono
narėse, tarp jų Vengrijoje ir Lenkijoje, neturi stiprių pozicijų
Rumunijoje.
„Mūsų Rumunija visiškai sugriauta. Nebegalime čia gyventi.
Nėra darbo, žmonės išvyksta į užsienį“, – naujienų
agentūrai AFP skundėsi Marin Oana, balsavusi neturtingame pietiniame
Singurenio kaime.
„Tikiuosi, kad (politikai) suvoks, kokių problemų esama mūsų
visuomenėje ir investuos į sveikatos apsaugą bei švietimą“, –
sakė to paties kaimo rinkėja Denisa Grajdan.