Tai pirmadienį pareiškė vienos iš trijų derybose
dalyvaujančių politinių partijų vadovas.
Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose nė viena politinė
jėga neužsitikrino daugumos parlamente. Po rinkimų konservatyvi
Nepriklausomybės partija, centro dešinioji Reformų partija ir
liberalios pakraipos partija „Šviesi ateitis“ kelias savaites
tarėsi dėl koalicijos suformavimo, bet derybos žlugo.
„Šviesios ateities“ lyderis Ottarras Proppe sakė, kad pirmadienį atnaujintose partijų derybose buvo susitarta
dėl daugiausiai prieštaravimų kėlusių klausimų, susijusių su
žvejyba ir naryste ES.
„Pasiekėme tam tikrą susitarimą dėl idėjų, įskaitant
šią“, – sakė politikas visuomeniniam transliuotojui RUV,
turėdamas galvoje planus organizuoti referendumą dėl to, ar
Islandija turėtų atnaujinti įstrigusį prisijungimo prie Bendrijos
procesą.
2008-aisiais žlugus Islandijos finansų sistemai, Reikjavikas po
metų pradėjo derybas dėl šalies prisijungimo prie ES,
tikėdamasis, kad narystė Bendrijoje užtikrins šalies politinį ir
finansinį saugumą.
Tačiau 2013 metais Islandija sustabdė prisijungimo derybas, o
2015-aisiais laišku informavo Europos Komisiją, kad atšaukia
prašymą dėl narystės.
Nors dauguma iš 330 tūkst. islandų pasisako prieš narystę
Europos Sąjungoje, jie nori, kad šiuo klausimu būtų surengtas
referendumas.
Pirmadienį atnaujintos derybos yra antrasis trijų partijų
bandymas suformuoti vyriausybę po spalio 29 dieną vykusių
pirmalaikių rinkimų, kuriuos šaliai teko rengti įsiplieskus
„Panamos popierių“ skandalui.
„Įveikėme didžiausias kliūtis. Per artimiausias dienas
parengsime vyriausybės programą“, – dienraščiui
„Frettabladid“ sakė Reformų partijos lyderis Benediktas
Johannessonas.
„Tai neturėtų trukti ilgai, bet mes niekur neskubame“, –
pridūrė jis.
Partijų derybos lapkritį žlugo, kai joms nepavyko rasti
kompromiso dėl virtinės opių klausimų, įskaitant institucines
reformas, žvejybą ir santykius su ES.