Pirmadienį Barselona bruzdėjo. Prie Aukščiausiojo Katalonijos tribunolo tūkstantinė minia rinkosi palaikyti buvusių regiono vadovų: prezidento A.Maso, viceprezidentės Joanos Ortegos ir patarėjos švietimo klausimais Irene Rigau.
Šiems politikams teko stoti prieš teismą už tai, kad 2014 metų lapkričio 9 dieną jie nepakluso Ispanijos konstitucinio teismo valiai ir leido autonominiame regione surengti apklausą dėl Katalonijos nepriklausomybės.
Politikams gresia draudimas dešimt metų eiti visuomenines pareigas ir 36 tūkst. eurų bauda.
Apklausą, kuri neturėjo referendumo statuso ir jokių teisinių pasekmių, Madrido įsakymu Ispanijos konstitucinis tribunolas 2014 metų spalį paskelbė neteisėta.
Suėmė už balsavimą
Į centrinę valdžią dėmesio nekreipusi Katalonijos vyriausybė pavedė apklausos organizavimą savanoriams. Prie urnų susirinko 2 mln. rinkėjų iš 7 mln. Katalonijoje gyvenančių žmonių ir beveik 90 procentų žmonių balsavo už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Tačiau dabar Ispanija užsimojo nuteisti šį balsavimą surengusią Katalonijos valdžią. A.Masas – pirmasis Generaliteto prezidentas, atsidūręs kaltinamųjų suole per visą Ispanijos demokratinės valstybės istoriją.
Katalonai prisimena dar vieną atvejį, kai po pilietinio karo į Prancūziją pabėgęs Generaliteto prezidentas Lluisas Companysas buvo suimtas ir sušaudytas fašistinio diktatoriaus Francisco Franko įsakymu. Todėl ne veltui pirmadienį tarp manifestantų mirgėjo plakatai su A.Maso ir L.Companyso portretais.
„Norėtųsi, kad Katalonijos vadovo pareigos nebūtų rizikinga profesija“, – pirmadienį juokavo vienas politikos analitikas.
Skandavo jausmingus šūkius
Buvusio prezidento palaikyti prie Aukščiausiojo teismo rūmų pirmadienį Barselonoje susirinko apie 40 tūkst. nepriklausomybės šalininkų.
„Jūs ne vieni“, „Mes balsuosim“, „Nė žingsnio atgal“ – tokie plakatai mirgėjo minioje.
Katalonai giedojo tautinį himną ir nepriklausomybės siekį simbolizuojančias dainas.
„Independencia“ – katalonų kalba nepriklausomybės ankstų rytą reikalavo iš įvairių Katalonijos kampelių atvykę protestuotojai. Per šitokią spūstį trims kaltinamiesiems prasigrūsti buvo sunku, tad jie į teismo posėdį pavėlavo net 45 minutes, o tai sukėlė didžiulį teisėjų pasipiktinimą.
Buvusi Katalonijos nacionalinės asamblėjos prezidentė Carme Forcadell, kuriai Aukščiausiasis tribunolas taip pat yra pateikęs kaltinimus dėl nepaklusnumo, pirmadienį teigė, kad katalonų tauta sukilo ne už regiono nepriklausomybę, bet už demokratiją.
„2014-ųjų lapkričio 9-ąją tuometė Katalonijos vyriausybė davė liaudžiai progą balsuoti, pareikšti savo valią. Nesvarbu, už ar prieš nepriklausomybę. Kas nenorėjo, galėjo ir nebalsuoti“ – aiškino dabartinė parlamento pirmininkė.
Sekmadienį vykusioje spaudos konferencijoje A.Masas pabrėžė, kad dėl jam pareikštų kaltinimų jis ruošiasi kreiptis į Strasbūro teismą.
„Europoje daugiau nėra tokių atvejų, kad valstybės vadovas būtų teisiamas už tautai duotą leidimą balsuoti dėl savo likimo.
Demokratija neturėtų būti teisiama“, – sakė buvęs Katalonijos vadovas.
Gali suerzinti labiau
Manoma, kad šis teismas gali paspartinti Katalonijos kelią nepriklausomybės link. Dabartinis Katalonijos parlamentas rinkimuose gavo nepriklausomybės šalininkų daugumos palaikymą ir yra sudaręs programą, kaip jos siekti.
Jau numatyta sukurti savą iždą ir mokesčių inspekciją. Tačiau svarbiausias punktas – referendumas dėl nepriklausomybės, kurį Ispanija ir toliau draudžia.
Katalonijos vyriausybės vadovas Carlesas Puigdemontas žada surengti referendumą jau šį rugsėjį, bet, atsižvelgiant į Madrido žingsnius, jis gali būti surengtas ir anksčiau.
Centrinė Ispanijos vyriausybė nesileidžia į derybas dėl nepriklausomybės.
Įvairūs Katalonijos nepriklausomybės šalininkai kaltinami nepaklusnumu įstatymui ir jiems yra iškeltos baudžiamosios bylos.
Kalbama, kad Ispanija gali net įšaldyti Katalonijos autonomiją. Bet toks žingsnis turėtų suveikti priešingai ir dar paspartinti Katalonijos vyriausybės sprendimus dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos.