Prancūzija širsta: pasiuntė Rusijai itin griežtą perspėjimą

„Nesutiksime su jokiu kišimusi į mūsų rinkimų procesą – ar tai darytų Rusija, ar bet kuri kita valstybė“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault.

„Po to, kas nutiko Jungtinėse Valstijose, mums tenka atsakomybė imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintume, jog būtų visiškai užtikrinamas mūsų demokratijos proceso sąžiningumas“, – jis sakė parlamentui.

Anksčiau šią savaitę vienas iš pagrindinių kandidatų į Prancūzijos prezidento postą apkaltino Rusiją, kad ši stengiasi sužlugdyti jo kampaniją.

Uolaus Europos Sąjungos šalininko Emmanuelio Macrono atstovas antradienį tvirtino, kad Maskva susijusi su virtine kibernetinių atakų prieš šio kandidato kampanijos tinklapį ir elektroninio pašto serverius, užfiksuotų per pastarąjį mėnesį.

„Pusė šių atakų, kurių per dieną būna šimtai, rengiamos iš Ukrainos, o ši yra žinoma dėl savo ryšių su programišiais ir žmonėmis Rusijoje, atsakingais už kibernetines atakas“, – sakė atstovas Benjaminas Griveaux. Jis kaltino Kremlių stengiantis pakreipti kampaniją konservatorių kandidato Francois Fillono arba kraštutinių dešiniųjų kandidatės Marine Le Pen naudai. Abu šie kandidatai pasisako už glaudesnius ryšius su Rusija.

E.Macrono padėjėjai taip pat kaltino anglų kalba transliuojantį Kremliaus finansuojamą televiziją RT, dar žinomą kaip „Russia Today“, ir naujienų agentūrą „Sputnik“, abi turinčias svetaines prancūzų kalba, mėginant apšmeižti 39 metų buvusį ekonomikos ministrą.

Jie atkreipė dėmesį į „Sputnik“ interviu su vienu F.Filloną palaikančiu įstatymų leidėju, pavadintą „Buvęs ekonomikos ministras Macronas gali būti „JAV agentas“, ir sakė kai tai yra numanomo Rusijos žiniasklaidos šališkumo pavyzdys. Tame straipsnyje taip pat cituojami parlamento nario žodžiai, kad E.Macronas yra remiamas „turtingų gėjų lobistų“.

E.Macronas, kuris yra vedęs, praeitą savaitę neigė gandus, esą jis yra užmezgęs homoseksualų romaną.

Per savo pasisakymą Nacionalinėje Asamblėjoje J.-M.Ayrault taip pat kritikavo F.Filloną ir M.Le Pen. Pasak jo būtų geriau, kad „kai kurie kandidatai, žinantys, kad yra palaikomi mums gerai žinomos šalies – Rusijos – protestuotų prieš tokio pobūdžio įtaką“.

Apklausos rodo, kad E.Macronas yra populiariausias prezidentinės kampanijos kandidatas: viešosios nuomonės tyrimo agentūra „Ipsos“ nurodė, kad jį palankiai vertina 39 proc. respondentų.

Šios apklausos rezultatai, trečiadienį paskelbti savaitraščio „Le Point“, rodo, nuo E.Macrono nedaug atsilieka socialistų kandidatas Benoit Hamonas – jį teigiamai vertina 38 proc. apklaustųjų. F.Fillono reitingai nusmuko 18 proc. punktų iki 25 proc., ir dabar jis atsilieka nuo M.Le Pen, remiamos 26 proc. respondentų.

F.Fillono reputaciją žlugdo paviešinti faktai, kad jis, dirbdamas Senate, ne vienerius metus buvo įdarbinęs savo žmoną Penelope padėjėja, nors iš tikrųjų ji šių pareigų neatliko. Taip pat teigiama, kad F.Fillonas parūpino fiktyvius darbus savo vaikams.

Maskva savo ruožtu antradienį griežtai paneigė E.Macrono kampanijos pareiškimus apie numanomą kišimąsi.

„Niekada neketinome ir neketiname kištis į kitų šalių vidaus reikalus, ypač į jų rinkimų procesą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

RT ir „Sputnik“ taip pat neigė joms mestus kaltinimus.

Anksčiau trečiadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as paprašė savo saugumo kabineto informuoti jį apie „specifines budrumo priemones, kurių imamasi rinkimų kampanijos metu, įskaitant kibernetinėje erdvėje“, nurodė prezidentūra.

F.Hollande'as, kuris nesieks būti perrinktas, nesakė, kokių konkrečių grėsmių yra iškilę prieš prezidento rinkimus, vyksiančius balandžio 23-ąją ir gegužės 7-ąją. Jis taip pat nekaltino jokių konkrečių jėgų arba šalių.

Tačiau jo kreipimasis nuskambėjo tvyrant pasipiktinimui dėl numanomo Rusijos kišimosi į JAV rinkimų kampaniją. Pastarieji kaltinimai jau privertė atsistatydinti vieną iš svarbių D.Trumpo padėjėjų.

D.Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Michaelas Flynnas pirmadienį atsistatytino, kai buvo atskleista, jog jis suklaidino aukšto rango administracijos pareigūnus apie savo kontaktus su Rusija prieš naujojo prezidento inauguraciją.

JAV žvalgybos agentūros jau anksčiau apkaltino Rusijos žvalgybą organizavus kibernetines atakas, per kurias iš Demokratų partijos elektroninio pašto serverių buvo pavogta laiškų, kompromitavusių D.Trumpo varžovę Hillary Clinton.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, besiruošianti rugsėjį vyksiantiems visuotiniams rinkimams, irgi sakė nuogąstaujanti, kad Maskva gali mėginti paveikti balsavimo rezultatus, rengdama kibernetines atakas arba dezinformacijos kampaniją.