Ji nurodė, kad šie žmonės yra viena trijų asmenų šeima ir
du atskiri prieglobsčio prašytojai, kurių vienas planuoja artimoje
ateityje išvykti į kitą šalį.
S.Zalcmanė neigė, kad prieglobsčio prašytojai, kurie sutiko
būti perkelti į Latviją, šią valstybę nuo pat pradžių rinkosi
kaip tranzitinę šalį. Pasak jos, pagrindinė problema – kad į
Latviją perkeliami asmenys apie šalį žino labai mažai, o trijų
mėnesių, kurie jiems skiriami pasirengti įsilieti į vietos
visuomenę, nepakanka, kad jie pradėtų gyventi savarankiškai.
S.Zalcmanė pridūrė, jog pirmas dalykas, šokiruojantis daugumą
prieglobsčio prašytojų, yra palyginti atšiaurus klimatas, dėl
kurio daugelis jų pradeda sirgti.
S.Zalcmanės nuomone, „Latvija neatliko savo namų darbų“,
nes nepateikė šiems pabėgėliams pakankamos ir objektyvios
informacijos dėl to, ko jiems tikėtis atvykus.
Be to, žinių apie Latviją kiekis taip pat labai priklauso nuo
šalies, iš kurios jie perkeliami: iš Graikijos perkeliami
prieglobsčio prašytojai yra palyginti gerai informuoti, ko tikėtis
Latvijoje, bet iš Italijos ir Turkijos siunčiami žmonės nebūna
labai gerai supažindinti su čionykštėmis gyvenimo sąlygomis.
„Žinoma, žmonės atvyksta ir tikisi daug daugiau nei galime
duoti. Mūsų šalis neturtinga. Mes, socialiniai darbuotojai, iš
kailio neriamės, kad šie žmonės žiemą turėtų tinkamų
drabužių ir galėtų gauti įvairią pagalbą“, – sakė
S.Zalcmanė.
Pasak jos, norėdama išspręsti paminėtas problemas, Latvija
turėtų aiškiai apibrėžti savo politinę poziciją: „Arba mes
remiame šiuos žmones ir iš tikrųjų bandome integruoti juos į
visuomenę, arba tik priimame juos ir leidžiame jiems keliauti savais
keliais; tai yra du visiškai skirtingi dalykai“.
„Saugių namų“ vadovės nuomone, jeigu Latvija nori, kad šie
žmonės pasiliktų ir integruotųsi, visų pirma jiems turėtų būti
skiriama daugiau laiko – ne trys mėnesiai – pasirengti. Antra,
jiems turi būti skiriama papildoma materialinė parama, taip pat
pagalba ieškant gyvenamosios vietos ir mokantis kalbos, nes be viso
šito praktiškai neįmanoma dirbti Latvijoje.
S.Zalcmanė taip pat pripažino, jog prieglobsčio prašytojų,
kurie buvo priimti ne pagal ES perkėlimo programą, mąstysena
gerokai skiriasi: jie jaučia didesnį dėkingumą, kad valstybė
suteikė jiems prieglobstį, ir dažniau nusprendžia pasilikti
Latvijoje.
Per vienerius pastaruosius metus Latvija integravo keturias tokias
šeimas, atvykusias ne pagal ES perkėlimo programą, nurodė
S.Zalcmanė, kuri pridūrė, kad visos šios šeimos turi po kelis
vaikus.