Laisvės ištroškusių katalonų teismai negąsdina

2017 m. vasario 27 d. 15:43
Kristina Nastopkaitė („Lietuvos rytas“)
Ispanijos demokratija susirgo. Taip paskelbė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas. Nepriklausomybės siekiantis regionas vis garsiau kalba apie referendumą – net jeigu jį draustų Madridas.
Daugiau nuotraukų (1)
Tarp Ispanijos ir Katalonijos atsivėrusi bedugnė vis gilėja. Nedidelė katalonų dalis apie nepriklausomybę nebuvo nustojusi svajoti niekad, tačiau krizės nukankintame regione jos šalininkų sparčiai padaugėjo.
Dabar Katalonijos parlamente atsiskyrimą nuo Ispanijos remia 72 deputatai, 52 yra prieš, 11 niekaip neapsisprendžia, remti jiems Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos ar ne.
Ispanijos vyriausybė savo ruožtu kiekvieną Katalonijos žingsnį nepriklausomybės link perduoda spręsti Konstituciniam teismui.
O prieš kelias savaites prasidėjęs buvusių Katalonijos vadovų, kurie prieš Ispanijos konstitucinio teismo valią 2014 metais leido surengti apklausą dėl Katalonijos nepriklausomybės, teismas sulaukė milžiniško dėmesio.
Apklausą, kuri neturėjo referendumo statuso ir jokių teisinių pasekmių, Madrido įsakymu Ispanijos konstitucinis teismas 2014 metų spalį paskelbė neteisėta.
Buvusiam Katalonijos prezidentui Arturui Masui ir jo patarėjoms Joanai Ortegai bei Irene Rigau už leidimą tautai balsuoti gresia 10 metų draudimas eiti visuomenines pareigas ir 36 tūkst. eurų bauda.
Politiką sprendžia teisme
Atkreiptas dėmesys, jog tai pirmas atvejis, kai buvęs šalies lyderis sėda į kaltinamųjų suolą už tai, kad leido tautai dalyvauti apklausoje.
Katalonai nepamiršta tragiško savo istorijos įvykio, kai respublikonams pralaimėjus pilietinį karą Francisco Franko diktatūros įsakymu buvo suimtas ir sušaudytas Katalonijos generaliteto prezidentas Lluisas Companysas.
Pro žiniasklaidos akis nepraslydo faktas, kad Katalonijos aukščiausiasis teismas, kuriame šią savaitę buvo teisiamas A.Masas, yra alėjoje, pavadintoje žuvusio prezidento vardu.
Šį teismo procesą Katalonijos nepriklausomybės šalininkai vadina politiniu persekiojimu ir skundžiasi, kad visus su Katalonija susijusius politinius klausimus Madridas bando spręsti teisme.
Į kaltinamųjų suolą už apklausos surengimą sės ir buvęs prezidentūros patarėjas Francescas Homsas – jo teismas prasidės vasario pabaigoje.
Už nepaklusnumą Madridas teis ir Katalonijos parlamento prezidentę, buvusią Nacionalinės Katalonijos asamblėjos pirmininkę Carme Forcadell.
Ji kaltinama tuo, kad praėjusią liepą leido Katalonijos parlamentui balsuoti už dokumentą, kuriame numatomi konkretūs kelio į nepriklausomybę punktai: mokesčių bei sveikatos apsaugos ministerijų sukūrimas, referendumas.
Turės nepaklusti Madridui
Pagrindinis dabartinės Katalonijos vyriausybės tikslas – surengti oficialų referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės. Jo data numatyta šių metų rugsėjį. Referendumui iš visų jėgų priešinasi Ispanijos vyriausybė, teigdama, kad toks referendumas prieštarauja Ispanijos konstitucijai.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy tvirtina, kad imsis visų įmanomų priemonių, kad užkirstų kelią Katalonijos referendumui.
Kalbama, kad kraštutiniu atveju Madridas ketina įšaldyti Katalonijos regiono autonomiją, pasinaudodamas 155-uoju konstitucijos straipsniu.
„Ateis laikas, kai nebegalėsime būti paklusniais vaikais“, – viename interviu prieš teismą teigė buvęs prezidentas A.Masas.
Daugeliui katalonų neaišku, kaip dabartinė šalies vyriausybė surengs referendumą, jei jį griežtai draudžia Ispanijos vyriausybė, kada bus ryžtasi nepaklusti Madridui ir kaip į tai reaguos Europos Sąjunga.
Ar remia dauguma?
Kitas katalonams šiuo metu itin aktualus klausimas – kiek šalies gyventojų balsuotų už regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos?
Pastarieji parlamento rinkimai sudaro įspūdį, kad nepriklausomybės šalininkų skaičius sukasi ties 50 proc. riba.
Nepriklausomybės priešininkai Katalonijos parlamente ir Ispanijos Deputatų Kongrese nuolat kartoja, kad dabartinė valdžia neturi daugumos gyventojų paramos.
Tad pagrindinis atsiskirti nuo Ispanijos trokštančių politikų darbas yra įtikinti dvejojančius.
Svariausias argumentas – ekonominis. Katalonija kartu su Baskija yra ekonomiškai stipriausi Ispanijos regionai.
Tad Katalonijai atsiskyrus nuo Ispanijos, į kurią nuplaukia katalonų mokesčiai, šalies gyvenimo lygis gerokai pagerėtų.
Nepriklausomybę remiantys ekonomistai teigia, kad nuo Ispanijos atsiskyrusi Katalonija netrukus taptų antrąja Europos Šveicarija.
Nepriklausomybės šalininkai teigia, kad nebenori ir toliau taikstytis su Ispanijos primetamomis sąlygomis, – jie visur ir visada nori kalbėti kataloniškai, o prie seniūnijų kabanti Ispanijos vėliava juos tiesiog erzina.
Kitas argumentas – Katalonija galėtų tapti geresne ir teisingesne valstybe už Ispaniją. Kad ir pabėgėlių atžvilgiu – Ispanija yra viena mažiausiai pabėgėlių priimančių valstybių visoje Europoje.
Nors Barselonos merė Ada Colau jau seniai yra paskelbusi, kad Barselona virs pabėgėliams draugišku miestu, atvykėlių priėmimas priklauso ne nuo jos, o nuo Madrido. Tad katalonai nori patys tvarkytis savarankiškai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.