„Jei ir toliau pabėgėliai bus priglaudžiami tokiu tempu, mums nepakaks net 20 metų įsipareigojimams įvykdyti“, – skundžiasi Ispanijos Raudonojo Kryžiaus atstovai.
Šalyje kyla didžiulis nepasitenkinimas dėl vyriausybės pasyvumo. Katalonijoje prieš kelis mėnesius susikūrė iniciatyva „Casa Nostre, Casa Vostre“ („Mūsų namai – jūsų namai“), skirta pabėgėliams paremti.
Jos organizatoriai prieš dvi savaites surengė milžinišką koncertą. Jame žymūs Katalonijos visuomenės veikėjai atvirai priekaištavo politikams už tai, kad „jie sėdi sudėję rankas“.
„Jūsų pasyvumas yra nusikalstamas, esate nekompetentingi“, – tokie priekaištai nuo scenos buvo žeriami VIP ložėje sėdintiems Katalonijos politikams.
Didžiulis protestas gatvėje
Praėjusį šeštadienį Barselonoje buvo surengtas didžiulis protestas, jo dalyviai reikalavo keisti prieglobsčio Ispanijoje politiką.
Pasak organizatorių, sueigoje dalyvavo pusė milijono žmonių, policijos duomenimis, – 160 tūkstančių.
Milžiniškoje pabėgėlius palaikyti susirinkusioje žmonių minioje daugybė katalonų tvirtino esą pasiruošę priimti pabėgėlius savo namuose ir asmeniškai teikti jiems paramą.
„Mus jie priėmė pabėgėlių stovykloje, mes juos norime priimti čia“, – kalbėjo savanorės, mėnesį praleidusios pabėgėlių stovykloje Graikijoje.
Katalonų pasipiktinimo banga įrodo, kad žmonės yra pakraupę nuo valstybinės politikos ir reikalauja iš Ispanijos bei Europos Sąjungos institucijų humaniškesnio elgesio.
Palaiko tiktai merę
Katalonijos gyventojai dėl to priekaištavo Europos Sąjungai, Ispanijos vyriausybei ir Katalonijos Generalitetui.
Protesto dalyviai kaltino Europos Sąjungą už tai, kad pabėgėliai žūsta Viduržemio jūroje. Ispanijos vadovybė buvo kritikuojama dėl to, kad iki šiol priėmė tik 6 proc. pasižadėto priimti pabėgėlių skaičiaus. O Katalonijos vadovams priekaištauta, kad jie nuolat dangstosi pretekstu, esą „pabėgėlių priėmimas priklauso tik nuo centrinės vyriausybės“.
Barseloniečiai nekaltino tik savo merės, garsiosios vargšų gynėjos Ados Colau.
Barselonos vadovė jau ne sykį bandė mieste priglausti pabėgėlius iš Sirijos, bet Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy jai uždraudė imtis iniciatyvos.
Pernai balandį Barselonos merė prašė Ispanijos vyriausybės priimti 100 pabėgėlių, kurie tuo metu buvo Atėnuose. Neseniai savo prašymą ji pakartojo.
Tačiau iš vyriausybės ir tąsyk, ir dabar buvo gautas neigiamas atsakymas: neva tai yra ne miesto, o valstybės klausimas.
Dar keturi Ispanijos miestai – Madridas, Valensija, Saragosa ir La Korunija – yra pareiškę norintys priimti pabėgėlius savo iniciatyva, tačiau centrinė vyriausybė nelinkusi derėtis.
Ispanija – ne rojus
Vis dėlto atrodo, jog ir patys pabėgėliai iš Sirijos netrokšta, kad jų naująja tėvyne taptų Ispanija. Čia sąlygos prieglobsčio ieškantiems nėra palankios: dokumentų tvarkymas užtrunka ilgai ir yra labai sudėtingas, o vėliau teikiamos menkos socialinės pašalpos.
Prieglobstis karo pabėgėliams Ispanijoje susideda iš trijų fazių. Pirmoji – apgyvendinimas prieglobsčio centre, kur pabėgėliai gali būti 6 mėnesius.
Čia jie turi pastogę ir maistą, asmeninėms išlaidoms kiekvienam skiriama 50 eurų per mėnesį. Per šį laiką sutvarkomi pabėgėlių prieglobsčio dokumentai, jie mokosi ispanų kalbos, gauna valstybinį sveikatos draudimą ir teisę į mokyklą leisti savo vaikus.
Tada pereinama į antrąją fazę – pabėgėliams išduodamas leidimas dirbti, jiems tenka patiems ieškoti būsto išsinuomoti.
Tam jiems skiriama pašalpa: 376 eurai – vienišiems asmenims, 717 eurų – šeimai. Praėjus metams po atvykimo į Ispaniją pabėgėliai netenka pašalpų ir jiems reikia verstis savarankiškai. Jeigu atvykstama su vaikais, pašalpa mokama 18 mėnesių.
Jūra virto kapinėmis
Ispanams ypač jautri yra Viduržemio jūroje skęstančių pabėgėlių tema. Ne veltui vietoj romėniško posakio „mare nostrum“ (išvertus iš lotynų k. – „mūsų jūra“) ispanai pastaruoju metu jūrą pradėjo vadini „mare mortum“ (mirusia jūra).
Vien praėjusiais metais Viduržemio jūra nusinešė net 5 tūkstančių žmonių gyvybę.
Joje nuskendo žmonės, plaukę ieškoti geresnio gyvenimo Europoje.
„Juos plukdantys laivai yra labai prasti, priklauso mafijai. Pabėgėliai turi susimokėti nuo 500 iki 1000 eurų, nors jie ir žino, kad plaukdami rizikuoja gyvybe.
Bilietas pigesnis sėdėti apačioje, prie variklių.
Ten karšta ir pilna dūmų, daugybė šioje laivo dalyje plaukiančių pabėgėlių užtrokšta, neatlaiko kelionės“, – apie milžinišką pabėgėlių tragediją pasakoja katalonas Oscaras Campsas, nevyriausybinės organizacijos „Open Arms“ vadovas.
Pastaroji gelbėja Viduržemio jūroje, prie Graikijos krantų, skęstančius pabėgėlius.
O.Campsas Katalonijoje praėjusiais metais tapo visuomenės didvyriu.
Vyras nuolat kviečiamas į televizijos ir radijo laidas, interviu su šiuo gelbėtoju mirga didžiausių Katalonijos dienraščių puslapiuose.
Daugybės pabėgėlių žūčių liudininkas negaili aršios kritikos institucijoms: „Dirbdamas šį darbą supranti, kokia veidmainystė viešpatauja Europos Sąjungoje ir kaip nevertinama žmogaus gyvybė.“