ES didžiojo ketverto lyderių susitikimas auksu tviskančiuose
Versalio rūmuose surengtas reaguojant į raginimus stiprinti ES,
kuriai grėsmę kelia būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas,
augantis euroskeptiškas populizmas ir neaiški JAV prezidento Donaldo
Trumpo strategija dėl Europos.
„Vienybė nereiškia vienodumo“, – sakė Prancūzijos
prezidentas Francois Hollande’as žurnalistams
prieš darbo vakarienę su Vokietijos kanclere Angela Merkel,
Ispanijos vyriausybės vadovu Mariano Rajoy bei
Italijos premjeru Paolo Gentiloni.
„Dėl šios priežasties aš palaikau naujas bendradarbiavimo
formas“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su kitais
lyderiais.
Kai kurios ES valstybės „galėtų judėti greičiau už
kitas“ ir „toliau pirmyn tokiose srityse, kaip gynyba bei euro
zona, ir tai darytų siekdamos glaudesnės ekonominės ir pinigų
sąjungos bei harmonizuodamos fiskalinę ir socialinę politiką“,
sakė F.Hollande’as.
Tuo tarpu kitos narės galėtų nevykdyti priemonių, skirtų
integracijai stiprinti, pridūrė jis.
Prancūzija ir Vokietija, neretai pavadinamos ES „varikliu“,
jau anksčiau pasisakė už „skirtingų greičių“ Europos
idėją.
Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, su nerimu
stebintys euroskeptiškų politinių partijų stiprėjimą, taip pat
ją palaiko.
A.Merkel paragino europiečius „turėtų drąsos pripažinti,
kad kai kurios šalys gali daryti pažangą sparčiau už kitas“,
tačiau tai neturėtų užkirsti kelio lėtesnę integraciją
pasirinkusioms valstybėms jas pasivyti.
„Mums reikia judėti pirmyn“, – pabrėžė kanclerė.
P.Gentiloni savo ruožtu pasisakė už „labiau integruotą
Europos Sąjungą“, nors ir su „skirtingais šalių integracijos
lygiais“.
Po susitikimo Versalyje nebuvo pristatytas joks konkretus
projektas. Kalbėta, jog lyderiai nepateiks jokių konkrečių
pasiūlymų nenorėdami pykdyti „skirtingų greičių“ Europos
idėjai nepritariančių valstybių narių, tarp kurių yra ir
daugelis Rytų Europos šalių.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris praėjusią savaitę pristatė vadinamąją Baltąją
knygą, kurioje išdėstė penkis galimus ES ateities po „Brexit“
kelius, pradedant tiesiog bendra rinka ir baigiant dar glaudesne
integracija.
Dabar Bendrijos lyderiai svarsto šiuos pasiūlymus prieš kovo 25
dieną numatytą viršūnių susitikimą, kuris bus skirtas paminėti
ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Tame susitikime
jie paskelbs savo deklaracijas apie tai, kokiu keliu ES turėtų
judėti pirmyn po Britanijos pasitraukimo, kuris turėtų įvykti
2019-aisiais.
Pernai Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas, kuriame
buvo nubalsuota už pasitraukimą iš ES, bei populistinių bei
nacionalistinių pažiūrų politinių veikėjų iškilimas pakurstė
nerimą dėl Europos ateities.
Šį mėnesį Nyderlandai rinks parlamentą, o balandį ir
gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai.
Didžiausia Europos ekonomika ir iždininkė Vokietija savo
parlamentą rinks rugsėjį.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen
turėtų prasimušti į antrąjį prezidento rinkimų,
o antiislamiškų pažiūrų olando populisto Geerto Wilderso partijai prognozuojamas sėkmingas pasirodymas parlamento
rinkimuose.
Tuo tarpu A.Merkel jaučia didėjantį spaudimą iš
ultradešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“
(AfD).
D.Trumpo nacionalistinė retorika ir tam tikras skepticizmas NATO
atžvilgiu taip pat pakurstė nerimą Briuselyje. Sausio 31 dieną
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas D.Trumpo
administraciją kartu su Kinija, Rusija ir radikaliuoju islamu
pavadino „grėsmėmis“ Bendrijai.