„Manau, kad Europai gali pavykti atsilaikyti prieš
kraštutinių dešiniųjų bangą. Yra pagrindo teigti, kad
Nyderlanduose buvo toks didelis rinkėjų aktyvumas, nes nuosaikieji
rinkėjai mobilizavosi, o tai įvyko tikriausiai dėl to, kas pernai
nutiko per referendumą Jungtinėje Karalystėje ir prezidento
rinkimus Jungtinėse Valstijose“, – BNS ketvirtadienį sakė
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Nyderlandų rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose
trečiadienį balsavo 82 proc. rinkėjų.
Pasak R.Vilpišausko, toks didelis rinkėjų aktyvumas rodo, kad
dėl britų pasitraukimo iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu sunerimę rinkėjai ne tik
aktyviau plūdo prie balsadėžių Nyderlanduose – tokia istorija
gali pasikartoti ir vėliau šiemet vyksiančiuose prezidento
rinkimuos Prancūzijoje ir parlamento rinkimuose Vokietijoje.
„Atrodo, kad tos diskusijos dėl Britanijos referendumo ir
prezidento rinkimų JAV veikia daugelį rinkėjų Europos
šalyse“, – teigė politologas.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte
lengvai įveikė kraštutinių dešiniųjų atstovo antiislamiškų
pažiūrų populisto Geerto Wilderso parlamento
rinkimuose mestą iššūkį, paaiškėjo ketvirtadienį dalinai
suskaičiavus rinkėjų balsus.
Suskaičiavus daugiau kaip 90 proc. balsų paaiškėjo, kad
M.Rutte Liberalų partija (VVD) gaus 33 mandatus 150 vietų
parlamente, o G.Wildersas ir jo Laisvės partija (PVV) liko antri ir
gaus 20 vietų žemuosiuose
parlamento rūmuose.
VU TSPMI politologas Linas Kojala teigė, jog nepaisant
liberalų pergalės, G.Wildersas sustiprins savo įtaką Nyderlandų
parlamente.
„G.Wildersas, neslėpęs simpatijų Trumpui ir siūlęs
referendumą dėl šalies narystės Europos Sąjungoje, liko antroje
vietoje ir gavo penkiais mandatais daugiau, nei praėjusiose
rinkimuose, o valdantieji VVD prarado aštuonias pozicijas“, – BNS
sakė L.Kojala.
„Net jei tai neatitinka Wilderso ambicijų, jo partija
sustiprėjo, bus girdima ir matoma parlamento opozicijoje. Be to,
panašu, jog tą nuosaikiųjų pergalę Nyderlandų rinkimuose
lėmė įvairios aplinkybės, kurios nebūtinai pasikartos
Prancūzijoje ir Vokietijoje“, – pridūrė jis.
Anot L.Kojalos, premjeras M.Rutte prieš rinkimus pademonstravo
lyderystę ir gebėjimą perimti dalį G.Wilderso argumentų
neperžengiant tradicinių centro dešiniesiems būdingų ribų.
Daugelis ekspertų pripažįsta, jog ministro pirmininko
vadovaujami liberalai šiek tiek pasistūmėjo į dešinę politinio
spektro pusę, jog sumažintų Laisvės partijos įtaką, o tai įrodo
pastarųjų dienų Nyderlandų vyriausybės konfliktas su Turkija.
Nyderlandų pareigūnai uždraudė Turkijos ministrams dalyvauti
mitinguose ir agituoti šalyje gyvenančią turkų bendruomenę
dalyvauti referendume dėl prezidento galių išplėtimo.
Laisvės partijos lyderis G.Wildersas per rinkimų kampaniją
žadėjo uždaryti sienas musulmonams imigrantams, taip pat uždaryti
mečetes, uždrausti pardavinėti Koraną ir išvesti šalį iš
Europos Sąjungos.
Dauguma kitų partijų lyderių, įskaitant M.Rutte, pažadėjo
nedirbti kartu su G.Wildersu, ir pasmerkė jo kurstytojišką
retoriką bei nesiskaitymą su kitais.
Prancūzijos prezidento rinkimai vyks balandžio pabaigoje, juose
dalyvaus kraštutinių dešiniųjų atstovė Marine Le Pen. Rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose Vokietijoje
dalyvaus kraštutinių dešiniųjų atstovai „AfD“.