„(Mes) labai susirūpinę virtinės Europos valstybių bandymais
nematyti stiprėjančių neonacistinių tendencijų, sisteminių
vandalizmo atvejų paminklų ir Antrojo pasaulinio karo laikų kapų
atžvilgiu“, – sakė ministras per susitikimą su nepelno
organizacijų atstovais.
„Žinomų raudų apie grėsmes liberalioms Europos vertybėms
fone matome vadinamąjį avinėlių tylėjimą dėl reguliaraus
neonacių maršų Latvijoje palaikymo“, – pažymėjo S.Lavrovas.
„Tai – gėda Europos Sąjungai ir NATO, tai – veiksmai,
kuriais nuolaidžiaujama milijonų žuvusiųjų atminimo
įžeidinėjimui, ignoruojami Niurnbergo tribunolo sprendimai“, –
pareiškė jis.
Latvijos policija nurodė, kad maždaug 2 tūkst. žmonių
ketvirtadienį dalyvavo Rygos centre surengtoje eisenoje, kuria buvo
paminėti nacių „Waffen SS“ divizijoje tarnavę latviai.
Šiemetinėje eisenoje dalyvavo šiek tiek daugiau žmonių nei
ankstesniais metais, bet sumažėjo žmonių, atėjusių tik
pasižiūrėti eitynių. Be veteranų organizacijos „Daugavas
vanagi“ („Dauguvos vanagai“) atstovų ir jų šalininkų
dalyvavo keli Nacionalinio aljanso (NA) deputatai, tarp jų –
Imantas Paradniekas, Raivis Dzintaras, Janis Dombrava ir Einaras
Cilinskis.
Kaip pranešta, eisenos metu už viešosios tvarkos pažeidimus
buvo sulaikyti keli asmenys, protestavę prieš akciją ir rusiškai
šaukę antifašistinius lozungus.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos
piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos
pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Daugelis jų
Vokietijos kariuomenę laikė mažesne iš dviejų blogybių. Nemažos
dalies karių apsisprendimą stoti į šį dalinį lėmė brutali
1940–1941 metų sovietų okupacija, per kurią dešimtys
tūkstančių latvių buvo nužudyti ar ištremti į Sibirą. Daugelis
kareivių naiviai tikėjo, kad padėdami Vokietijai laimėti karą
kaip atlygį jie gaus Latvijos nepriklausomybę ar autonomiją.
Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per
sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo
16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima dėl to, kad tą
dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir
16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių
legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo
padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas
pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai
rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių
atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat
dažnai organizuoja rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai,
tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo
garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo
proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla yra
pripažinta nusikalstama.