Negirdėta versija: Smolensko katastrofos tyrimo rezultatai – suklastoti?

Varšuvoje įsiliepsnojo naujos aistros dėl prieš septynerius metus Smolenske įvykusios Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos. Valdantieji savo naudai tyrėjų rezultatus pagražino.

 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
 Lėktuvo katastrofa Smolenske įvyko prieš 7 metus, tačiau dabartinė Lenkijos valdžia diskusijas apie nelaimę grąžino į viešąją erdvę.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Eldoradas Butrimas, Specialiai LR, Varšuva

Jun 15, 2017, 12:48 PM, atnaujinta Jun 16, 2017, 11:33 AM

Televizija TVN atskleidė, jog vyriausybinė komisija galėjo suklastoti mokslininkų tyrimo rezultatus taip, kad būtų galima teigti, jog katastrofa įvyko ne dėl lakūnų kaltės, bet dėl teroro akto.

Katastrofą atskirai tyrė speciali Rusijos, kelios Lenkijos ir viena bendra abiejų šalių komisija. Visos jos priėjo prie išvados, kad lėktuvas sudužo dėl lakūnų kaltės.

Jie leidosi esant labai prastoms oro sąlygoms prastos techninės būklės oro uoste, netinkamai apskaičiavo skrydžio aukštį ir kliudė beržą.

Po susidūrimo su beržu nudužus trečdaliui sparno laineris apvirto aukštielninkas ir rėžėsi į žemę.

Pynė sąmokslo tinklus

Tokios išvados netenkino Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderio, katastrofoje žuvusio šalies prezidento Lecho Kaczynskio brolio dvynio Jaroslawo.

Pastarasis iš karto ėmė įtarinėti, kad tai buvo Kremliaus ir Varšuvos politikų sąmokslas: neva Lenkiją valdžiusi Piliečių platformos partija (PPP), siekusi glaudesnio bendravimo su Maskva, tokiu būdu susidorojo su kategorišku Kremliaus kritiku ir jo šalininkais.

J.Kaczynskio partijos kolegos ėmė aktyviai puoselėti įvairias sąmokslo teorijas, kurias politologai įvertino kaip gudrų siekį prieš Seimo rinkimus sukompromituoti valdančiuosius.

Viena sąmokslo teorijų skelbė, kad lėktuvas sudužo, nes virš oro uosto buvo sukurtas dirbtinis neperregimo rūko debesis. Vėliau tvirtinta, jog speciali elektromagnetinė bomba sugadino kompiuterinę lėktuvo sistemą.

Netgi bandyta įteigti, kad oro uosto tarnybos specialiai perdavė neteisingus duomenis, o po katastrofos gyvi liko keli iš 96 skridusių asmenų, bet atskubėję Rusijos saugumiečiai juos pribaigė.

Įvykio vietą tyrę mokslininkai tokius teiginius įvardijo kaip absurdiškus prasimanymus.

Išgalvojo įrodymus

Prieš dvejus metus valdžią perėmusi TTP subūrė naują katastrofos tyrimo komisiją Seime ir jos padalinį Gynybos ministerijoje. TTP pareiškė, kad ankstesnė valdžia slėpė tikrąsias katastrofos priežastis, o jų komisija skubiai atskleis tiesą.

Opozicijai po pusantrų metų ėmus šaipytis, kad TTP nepateikia jokių sąmokslo įrodymų, per katastrofos metines balandį komisija džiugiai pristatė savo analizę.

Kaip įrodymas buvo pateiktos Karinės techninės akademijos (KTA) mokslininkų išvados, kad po susidūrimo su beržu lėktuvas neturėjo nukristi.

Gynybos ministras Antonis Macieriewiczius pareiškė, kad tai įrodo, jog lėktuvas sudužo ne dėl susidūrimo su beržu, o sprogus bombai.

Bet prieš kelias dienas televizija TVN paviešino tikrąsias KTA mokslininkų išvadas, kurios, pasirodo, yra visiškai priešingos.

Mokslininkų eksperimentas liudijo, kad po susidūrimo su beržu nukritus trečdaliui vieno sparno lėktuvas nebegalėjo pakilti, vertėsi aukštielninkas ir smigo į žemę.

Skrydžių ekspertas Krzystofas Krawcewiczius po tokio demaskavimo pareiškė: „Atsitiko kažkas baisaus – tikrieji mokslininkų ekspertizės rezultatai buvo nuslėpti nuo visuomenės, o paskelbti suklastoti.“

PPP apkaltino valdančiuosius sąmoningu tautos klaidinimu ir kreipėsi į prokuratūrą, kad ji už tai nubaustų komisijos vadovus.

Bando tildyti skandalą

TTP skandalą siekia nukreipti kita linkme ir pareiškė kelsianti bylas dėl nepagarbos žuvusiesiems – dėl to, kad karstuose buvo sumaišytos aukų palaikų dalys.

PPP atstovai ginasi, kad siūlė visus palaikus laidoti bendrame kape, nes dalis aukų per katastrofą buvo sumaitotos į smulkias daleles ar net liepsnose visiškai išnyko. Taip buvo pasielgta po 1987 m. įvykusios katastrofos Varšuvoje, kai nukritus lėktuvui, skridusiam iš JAV, žuvo 182 asmenys ir ketvirtadalio aukų palaikų rasti išvis nepavyko.

TTP atmetė pasiūlymą visas aukas laidoti bendrame kape, dėl to iš Maskvos buvo pargabenti 96 karstai. Tačiau PPP mano, kad valdantieji skleidžia isteriją dėl keliuose karstuose rastų svetimų kūnų dalių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.