Jaunasis E.Macronas buvo liaupsinamas kaip tikras politikos virtuozas, kai gegužę oficialiai tapo valstybės vadovu.
Be to, per birželį vykusius parlamento rinkimus E.Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ laimėjo triuškinančią daugumą ir šis politikas buvo laikomas naujos politinės eros Prancūzijoje vėliavnešiu.
Susiję straipsniai
Numatoma sunki ateitis
E.Macrono užmojai ir reformos pasirodė toli gražu ne tokie populiarūs, kaip jis tikėjosi, ėmė kristi jo reitingas.
O Brigitte Macron prisidėjo prie prezidento palaikymo mažėjimo. Pirmiausia – dėl skandalo, susijusio su pirmosios ponios pareigomis, be to, pasak politologų, savo asmenybe ji visiškai nustelbė jaunesnį vyrą.
Pasak nuomonių tyrimo instituto „Ifop“, dabar E.Macrono veiksmais patenkinti vos 36 proc. prancūzų, o tarp jų vos 4 proc. yra labai patenkinti prezidentu.
Prancūzai E.Macroną dabar vertina prasčiau nei jo pirmtaką François Hollande’ą, kai jis poste buvo praleidęs 100 dienų.
Pastarąjį prieš penkerius metus, po pirmųjų šimto dienų poste, palaikė 46 proc. apklaustųjų. F.Hollande’ą kadencijos pabaigoje rėmė vos 4 proc. rinkėjų.
„Šalyje jau ima viršų skeptiškumas. Visos penkerių metų kadencijos įvaizdis yra sukuriamas po pirmosios prezidento vasaros“, – perspėjo „Ifop“ direktorius Jerome’as Fourquet.
Atstūmė daug rinkėjų
Priežasčių, kodėl politikos naujokas E.Macronas lėtai, bet užtikrintai krinta į reitingų dugną, daug.
E.Macronas sumažino būsto pašalpas, pakėlė socialinio draudimo įmokas ir dar labiau apmokestino cigaretes.
Be to, prezidentas susiriejo su kariuomene dėl biudžeto apkarpymų – dėl to atsistatydino generolas Pierre’as de Villiers.
Pastarasis trenkdamas durimis pareiškė, kad negali užtikrinti šalies saugumo blogėjančiomis finansinėmis sąlygomis.
Bet viena pagrindinių populiarumo praradimo priežasčių – rietenos dėl pirmosios ponios posto.
E.Macronas užsimojo savo žmonai Brigitte suteikti oficialų pirmosios ponios statusą, panašiai kaip yra JAV, ir sukurti specialų biudžetą jos reikmėms.
Tačiau šie siekiai sulaukė prancūzų įtūžio: žaibo greičiu surinkta daugiau kaip 316 tūkst. parašų peticijai, prieštaraujančiai prezidento planams.
Prancūzams nepatiko mintis, kad B.Macron turėtų oficialias pareigas vyriausybėje – mat tai leistų jai disponuoti valstybės lėšomis.
Tiesa, apie skaidrumo politikos svarbą nekart postringavęs E.Macronas situaciją išsuko savo naudai, nepaisydamas tautos prieštaravimo.
B.Macron buvo suteiktos oficialios reprezentacinės pareigos, tačiau ji neturi oficialaus pirmosios ponios titulo ir jai nebus mokama alga, be to, ji neturės tiesiogiai pavaldžių padėjėjų.
Vis dėlto pažvelgus kiek atidžiau tampa aišku, kad skaidrumas – tik iliuzija.
Neskaidrus ponios statusas
Pirmoji ponia B.Macron bus viena artimiausių savo sutuoktinio patarėjų: ji turės nuosavą kabinetą po prezidento biuru, jai talkins net penki darbuotojai, o alga jiems bus mokama iš prezidento personalo išlaidoms skirto biudžeto.
B.Macron bus atsakinga už bendravimą su visuomenės atstovais švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, lyčių lygybės, klimato kaitos bei smurto prieš moteris ir vaikus klausimais.
Per prezidento rinkimų kampaniją E.Macronas pabrėžė, kad politikai neturėtų įdarbinti savo artimųjų.
Šiuos žodžius jis rėžė po to, kai jo priešininkas respublikonas François Fillonas pateko į skandalą dėl milžiniškos žmonai ir vaikams mokėtos algos už fiktyvų valstybinį darbą.
Tiesa, kai kurie ekspertai įsitikinę, kad E.Macronas naudojasi savo žmona, kad atitrauktų tautos dėmesį nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, rengiamos darbo taisyklių pertvarkos, kurią bus bandoma įteisinti kitą mėnesį. („Politico“, DW, BBC, LR)
Rengia virtinę nepopuliarių reformų
Manoma, kad E.Macroną palaikančių rinkėjų gretos dar labiau susitrauks, mat Prancūzijos prezidentas ketina vykdyti dvi itin nepopuliarias reformas. E.Macronas rudenį siekia pertvarkyti darbo taisykles, o kitąmet imsis pensijų reformos. Tiesa, prezidento komanda tikino, kad rugsėjį E.Macronas taps labiau matomas ir tai turėtų pagerinti jo reitingus.
„Ifop“ apklausos atskleidė, kad gegužę E.Macroną rėmė 62 proc. rinkėjų, o birželio viduryje jo populiarumas buvo pakilęs iki 64 proc. Tačiau tada prasidėjo smukimas: liepos viduryje E.Macrono veiksmais patenkintų prancūzų buvo jau mažiau – 54 proc. Dabar prezidentą remia tik 36 proc. rinkėjų.