Interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ A.Merkel gynė prieštaringai vertinamą sprendimą 2015 metais į Vokietiją priimti daugiau kaip 1 mln. prieglobsčio prašytojų.
„Tai buvo nepaprasta situacija ir savo sprendimą priėmiau remdamasi tuo, kas, mano manymu, buvo teisinga iš politinės ir humanitarinės perspektyvos“, – A.Merkel teisinosi dėl sienų atvėrimo daugybei iš Sirijos, Irako ir Afganistano pabėgusių žmonių.
Anot politikės, jei ji kanclere taptų dar kartą, ji „priimtų tokius pat sprendimus kaip ir 2015 metais“.
Rugsėjo 24 dieną Vokietijoje vyks federaliniai rinkimai.
Per juos A.Merkel vadovaujama Krikščionių demokratų sąjunga (KDS) ir sąjungininkų iš Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (KSS) susirems su buvusio Europos Parlamento pirmininko Martino Schulzo Socialdemokratų partija (SP).
Tačiau ilgainiui AV neteko populiarumo, kritika A.Merkel atžvilgiu atslūgo, o dauguma apklausų rodo, kad ji vėl taps kanclere. Pasak naujausios „Deutschlandtrend“ apklausos, KDS ir KSS remia 38 proc. rinkėjų, o SP – 22 proc.
Tiesa, A.Merkel pripažino, kad „kurį laiką neturėjo pakankamai kontrolės migrantų krizės akivaizdoje“.
Kanclerė taip pat pareiškė, jog ir toliau kovos už tai, kad pabėgėliai būtų sąžiningai paskirstyti po visas ES šalis. Mat pernelyg daug pabėgėlių atiteko Graikijai ir Italijai dėl jų geografinės padėties.
„Kai kurios šalys atsisako priimti pabėgėlius. Tai prieštarauja Europos dvasiai. Mes tai įveiksime. Nors prireiks laiko ir kantrybės, mums pasiseks“, – A.Merkel kritikavo Vidurio Europos šalis, įskaitant Lenkiją ir Vengriją.
A.Merkel pagrindinis politinis priešininkas M.Schulzas nestokojo kritikos kanclerei: „Šalies gyventojai mano, kad A.Merkel daugybe klausimų yra atitrūkusi nuo tikrovės.“
