Suėmus 15 vyriausybės pareigūnų trečiadienį Barselonos gatvėse iki vėlumos protestavo apie 40 tūkst. žmonių. Demonstracijos už žodžio laisvę vyko daugybėje Katalonijos miestų bei gyvenviečių.
„Tiek žmonių šiame mieste dar niekada gyvenime nebuvo išėję į gatves“, – stebėjosi manifestantai centrinės Katalonijos sostinės Manresos mieste.
Atrodo, kad demonstracijoms nebus galo. Vakar dvi pagrindinės nepriklausomybę remiančios organizacijos „Omnium cultural“ ir „Assamblea Nacional“ vėl sukvietė žmones protestuoti prie aukščiausiojo tribunolo tol, kol bus paleisti suimtieji.
Politikos analitikai sako, kad trečiadienį Katalonijos istorijoje įvyko lūžis.
Nepriklausomybės klausimas iš parlamento persikėlė į gatves. Žmonės nepatenkinti agresyviais Ispanijos civilinės gvardijos veiksmais ir yra pasiryžę ginti savo teisę pareikšti valią dėl Katalonijos ateities.
Kad ir kaip ryžtingai būtų nusiteikę nepriklausomybę remiantys Katalonijos gyventojai, jiems tenka pripažinti, kad policijos operacija sudavė nemažą smūgį spalio 1 dienos referendumo organizatoriams.
Katalonijoje gyvenantis ir transporto įmonę turintis vyras tikino, kad ilgainiui Madrido vyriausybei situacija pasidarys nepakeliama, o atsižvelgiant į tai, kaip Ispanija elgsis spalio 1-ąją, norinčių balsuoti Katalonijoje gali padaugėti.
„Sudėtinga, kai kasdien protestuoja daugiau nei pusė krašto. Dabar juk ne viduramžiai, ir liaudies taip paprastai nenutildysi“, – svarstė katalonas.
Kad referendumas nebus toks, kokio tikėtasi, pripažįsta ir Katalonijos vicepremjeras Oriolas Junquerasas.
Jis Katalonijos televizijai sakė, jog akivaizdu, kad referendumas nebus balsavimas įprastomis demokratinėmis sąlygomis.
„Mes negalėsime balsuoti kaip visada, nes pusė Ekonomikos departamento patarėjų yra sulaikyta“, – teigė kairiosios respublikonų partijos lyderis.
Ispanijos vyriausybė savo ruožtu ragino katalonus atsisakyti referendumo.
„Sustokite, jūs vis dar galite išvengti didesnių blogybių“, – griežtai apie galimas griežtesnes priemones įspėjo Katalonijos Ispanijos vyriausybės pirmininkas Mariano Rajoy.
Pasak jo, suėmimai tėra automatiška pasekmė tiems, kurie nepaklūsta įstatymui: „Grįžkite prie įstatymo ir prie demokratijos.“
Konflikto šaknys glūdi istorijoje
Katalonijos ir Ispanijos konfliktas tęsiasi jau seniai. Ne veltui katalonai savo nacionaline diena yra paskelbę rugsėjo 11-ąją – tą dieną 1714 metais Barselona kapituliavo prieš Ispanijos karaliaus Felipės V pajėgas.
Iki šiol sunkiai gyja pilietinio karo žaizdos. Jos taip pat prisidėjo prie regionų priešpriešos. 1936–1939 metais vykęs pilietinis karas tarp fašistinės Francisco Franco generolų armijos ir respublikonų, kurių tvirtovė buvo Katalonija, baigėsi pastarųjų pralaimėjimu. Po to daugiau nei tris dešimtmečius Ispaniją sukaustė F.Franco diktatūra, o su respublikonais buvo žiauriai susidorota.
1975 metai, mirus generolui F.Francui, Ispanijoje įvyko perėjimas į demokratinę santvarką, kuria įvairūs politikos analitikai abejoja ligi šiol. Prieš mirtį diktatorius pavedė įvesti šalyje monarchiją, o 1978 metais referendumas dėl Ispanijos konstitucijos vyko ne visai demokratiškomis sąlygomis.
