Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas švenčia pergalę šalies parlamento rinkimuose, sulaukęs trečdalio rinkėjų palaikymo, o iš viso į Bundenstagą patenka šešios partijos, praneša „Deutsche Welle“ ir „Bild“.
Balsavusiųjų apklausų rezultatai rodo, jog konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) bloką palaikė 32,5 proc. rinkėjų.
A.Merkel pareiškė pasirengusi formuoti vyriausybę, tačiau pripažino, jog tikėtasi kiek geresnio rezultato – 33,3 proc. balsų.
„CDU ir CSU sąjunga – stipriausia politinė jėga Vokietijoje – pasirengusi formuoti vyriausybę“, – pareiškė ketvirtą kanclerės kadenciją užsitikrinusi A.Merkel, kurią cituoja Vokietijos žiniasklaida.
Populistine laikomos dešiniųjų pažiūrų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), sulaukusios 13,5 proc. rinkėjų palaikymo, patekimą į parlamentą A.Merkel pavadino iššūkiu ir pabrėžė, jog CDU ir CSU blokas atviras diskusijoms su kitomis partijomis dėl koalicijos sudarymo.
Savo ruožtu vienas AfD lyderių Alexanderas Gaulandas (Aleksandras Gaulandas) pasiūlė naujajai šalies vyriausybei „rengtis šilčiau“, nes ji bus „medžiojama“.
„Federalinė vyriausybė, tokia, kokia ji visada atrodo, turėtų rengtis šilčiau. Mes ją medžiosime. Mes grąžinsime mums mūsų šalį ir tautą“, – po balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų paskelbimo sakė A.Gaulandas ir pridūrė, jog šiandien yra „didi diena AfD partijai“.
Antrą pagal dydį frakciją Vokietijos parlamente formuos Socialdemokratų partija (SPD), gavusi 20 proc. balsų. Tai blogiausias rezultatas šios partijos istorijoje.
SPD pareiškė neketinanti dalyvauti koalicijoje ir liks opozicijoje.
5 proc. slenkstį patekimui į parlamento žemutinius rūmus taip pat įveikė Laisvoji demokratų partija (FDP) (10,5 proc.), „žalieji“ (9,5 proc.), kairieji (9,0 proc.).
Tuo tarpu vienas iš dviejų Vokietijos nacionalinių transliuotojų ARD skelbia tokius duomenimis: CDU ir CSU blokas surinko 32,7 proc., SPD – 20,2 proc., AfD – 13,4 proc., FDP – 10,5 proc., „žalieji“ – 9,4 proc., kairieji – 8,9 proc. balsų.
Vokietijoje, didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje ir daugiausiai gyventojų turinčioje Bendrijos narėje, balso teisę turi 61,5 mln. žmonių.
Viskas atitenka nugalėtojui
Jei Vokietijoje galiotų JAV prezidento rinkimų tvarka, populiari kanclerė Angela Merkel beveik be abejonių būtų nugalėjusi didele persvara, tačiau rinkimų sistema šioje valstybėje nėra tokia paprasta.
Galiausiai jos konservatyviosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokas gali būti priverstas sudaryti nepatogią koaliciją su savo didžiausiais konkurentais, Socialdemokratų partija (SPD), kad A.Merkel liktų valdžioje ketvirtąją kadenciją.
Priežastis – Vokietijoje po karo įsigaliojusi rinkimų sistema, kurioje derinamas britų principas „viskas atitenka nugalėtojui“ bei amerikiečių proporcinio atstovavimo sistema, dėl kurios mažesnės partijos turi daugiau galimybių patekti į valdžią.
Paprasti faktai
Vokietijoje, didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje ir daugiausia gyventojų turinčioje Bendrijos narėje, balso teisę šiuo metu turi 61,5 mln. žmonių. Moterų, turinčių teisę atiduoti savo balsą šalies visuotiniuose rinkimuose, yra beveik 2 mln. daugiau nei vyrų.
Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas siekė 71,5 proc.; šis rodiklis šiek tiek išaugo nuo 2009-ųjų. Be to, jis yra didesnis nei daugumoje kitų Vakarų demokratinių valstybių.
Vokietijos rinkėjams per visuotinius rinkimus reikia atiduoti tiesioginį balsą už vieną iš kandidatų savo apygardoje bei pažymėti, už kurią partiją balsuoja. Pirmuoju atveju užtikrinama, kad Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, bus visų 299 šalies apygardų atstovų.
Prieš rinkimus visos partijos sudaro savo kandidatų sąrašus kiekvienoje iš 16 Vokietijos žemių. Tų sąrašų viršuje esantys politikai turi daugiau galimybių patekti į parlamentą.
Daugiausia balsų surinkusi partija gauna daugiausiai mandatų žemuosiuose rūmuose.
Pavyzdžiui, jei partija per pirmąjį balsavimą gauna tris tiesioginius mandatus, o pagal antrojo balsavimo rezultatus jai priklauso 10 vietų, dar septyni partijos nariai iš kandidatų sąrašo patenka į parlamentą.
Neaiškumų kyla, kai išsiskiria rinkėjų nuomonės balsavime už tiesioginius apygardos kandidatus ir bendrus partijų sąrašus. Jei kuri nors partija gauna daugiau tiesioginių mandatų nei jai turėtų būti suteikta pagal bendro balsavimo rezultatus, papildomi mandatai iš jos nėra atimami. Šie mandatai vadinami „pertekliniais“.
Dėl šios priežasties į Bundestagą gali patekti gerokai daugiau nei 598 parlamentarai. Po 2013-ųjų rinkimų į jį pateko 630 įstatymų leidėjų, tačiau šis skaičius gali būti dar didesnis.
Pagal dar vieną galiojančią taisyklę, į parlamentą patenka tik 5 proc. slenkstį peržengusios partijos. Tokia sąlyga numatyta dėl to, kad būtų užkirstas kelias perdėtam politiniam susiskaldymui ir būtų sulaikytos potencialiai ekstremistinės partijos.
Manyta, kad šiemet šį slenkstį pavyks peržengti 2013-aisiais nesėkmių patyrusiai liberaliai, verslui palankiai Laisvajai demokratų partijai (FDP) ir dešiniojo sparno populistams „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).