Madridas kiša koją katalonams: išjungė balsavimo įrangą, policija blokuoja balsavietes

Atsiskirti nuo Ispanijos siekiantys katalonai užėmė daugelį mokyklų, kuriose ketinama įkurti balsavimo apylinkes, ir yra pasiryžę sekmadienį surengti Madrido uždraustą referendumą dėl savo regiono nepriklausomybės.

Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonai nuopenktadienio užiminėja mokyklas, kuriose įsikurs balsavimo štabai.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonai nuopenktadienio užiminėja mokyklas, kuriose įsikurs balsavimo štabai.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonai nuopenktadienio užiminėja mokyklas, kuriose įsikurs balsavimo štabai.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonai nuopenktadienio užiminėja mokyklas, kuriose įsikurs balsavimo štabai.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonai nuopenktadienio užiminėja mokyklas, kuriose įsikurs balsavimo štabai.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonai nuopenktadienio užiminėja mokyklas, kuriose įsikurs balsavimo štabai.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br> AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
Katalonijos gyventojai bandys spalio 1-ąją išreikšti savo valią referendume.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymamas.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymams.<br>AP nuotr.
 Katalonai nepaklūsta Madrido suvaržymams.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Lrytas.lt

Sep 30, 2017, 11:22 AM, atnaujinta Sep 30, 2017, 5:23 PM

Tuo metu Ispanijos vyriausybės atstovas Katalonijoje teigia, kad surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės nėra įmanoma, nes balsavimui ir balsų skaičiavimui reikalinga technologinė infrastruktūra yra išardyta.

Pasak Enrico Milloso, aukščiausio centrinės valdžios pareigūno regione, civilinės gvardijos agentai teismo nurodymu šeštadienį atliko kratas CTTI, Katalonijos regiono centro, atsakingo už technologijas ir ryšius, būstinėje.

E.Milloso teigimu, agentai išjungė programinę įrangą, skirtą sujungti per 2,3 tūkst. balsavimo apylinkių ir pasidalyti balsavimo rezultatais, taip pat kitas per šį plebiscitą planuojamas naudoti sistemas.

Pareigūnas atmetė galimybę surengti „veiksmingą, teisėtą ir įpareigojantį referendumą, kokį žadėjo Katalonijos regiono vyriausybė“.

Nors Ispanijos Konstitucinis Teismas yra sustabdęs referendumą, Katalonijos regiono pareigūnai pažadėjo sekmadienį vis tiek surengti balsavimą.

Valdžiai siekiant sustabdyti  referendumą, policija užblokavo 1 300 balsaviečių, šeštadienį pranešė centrinės valdžios atstovas.

Pasak Enrico Milloso , aukščiausio centrinės valdžios pareigūno regione, Katalonijos regioninės policijos pajėgos „Mossos d' Esquadra“ uždarė 1 300 iš 2 315 balsaviečių.

Jis pridūrė, kad 163 iš šių balsaviečių yra „taikiai“ užimtos žmonių. Jiems bus leista išeiti, tačiau niekam nebus leista įeiti.

Laukia svajonės išsipildymo

„Šiuo itin intensyviu ir emocijų kupinų momentu jaučiame, kad tai, ką kadaise laikėme tik svajone, yra pasiekiama,“ – užbaigdamas nepriklausomybės referendumo kampaniją penktadienio vakarą džiūgaujančiai šalininkų miniai pareiškė Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as.

Visiškai kitokį vaizdą buvo galima išvysti gretimame Ljobregato l’Hospitaleto mieste, kur apie 2 tūkst. atsiskyrimo priešininkų susirinko į mitingą didelėje konferencijų salėje, surengtą prieš Katalonijos atsiskyrimą griežtai nusistačiusios partijos „Ciudadanos“ („Piliečiai“).

Referendumas dėl nepriklausomybės sukėlė daug aistrų šiame turtingame šiaurės rytų Ispanijos regione, generuojančiame penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto. Dėl Katalonijos lyderių ir centrinės valdžios priešpriešos Ispaniją apėmė viena rimčiausių politinių krizių nuo diktatoriaus generolo Francisco Franco diktatūros pabaigos prieš keturis dešimtmečius.

Patys katalonai taip pat yra susiskaldę dėl nepriklausomybės, tačiau didelė dauguma norėtų, kad jiems būtų leista išspręsti šį klausimą teisėto referendumo keliu.

„Niekas nepateisina tokios pagrindinės teisės kaip teisė balsuoti pažeidimo,“ – sakė 29-erių dramos studentas Omaras Sanchisas, vienas iš Barselonos „Collaso i Gil“ mokyklą užėmusių žmonių.

Madrido valdžia yra nurodžiusi policijai imtis priemonių, kad plebiscitas, kurį teismai paskelbė prieštaraujančiu konstitucijai, neįvyktų.

Policija pastarosiomis dienomis konfiskavo referendumo organizavimui reikalingos medžiagos, pavyzdžiui, balsalapių, o prokurorai nurodė uždaryti su referendumu susijusius tinklalapius ir sulaikyti pagrindinius plebiscito organizatorių komandos narius.

Teismas trečiadienį nurodė policijai neleisti naudoti visuomeninių pastatų ir vietų balsavimui „rengti ir organizuoti“.

Ūkininkai ir ugniagesiai

Vis dėlto referendumo šalininkai susitelkė.

Penktadienį Barselonos gatvėmis pravažiavo traktoriai; ant kai kurių plevėsavo „estelada“, Katalonijos separatistų vėliava su balta žvaigžde mėlyname trikampyje ir raudonomis bei geltonomis juostomis.

Ūkininkai ir ugniagesiai pažadėjo saugoti balsavimo apylinkes.

Pasibaigus penktadienio pamokoms nedidelė grupė aktyvistų, tarp jų – tėvai su vaikais, nusprendė taikiai užimti kelias Barselonos mokyklose, kur turėtų būti surengtas balsavimas.

Panašu, kad balsaviečių užėmimą iš dalies koordinavo „referendumui atvirų mokyklų platforma“.

Iki vidurnakčio vis dar buvo neaišku, kiek tiksliai Barselonos mokyklų yra užimta, tačiau organizatoriai sakė, kad jų – daugybė.

Manoma, kad kitose regiono vietose tau pat perimta daug mokyklų ir kad jų užėmimas tęsis visą savaitgalį.

Nepriklausomybės priešininkų mitingo dalyvė Dolores Molero pavadino situaciją „aklaviete“.

„Jie nori sužlugdyti valstybę, Ispaniją ir Kataloniją,“ – sakė 53-ejų sekretorė, atvykusi iš piečiau esančios Taragonos. Ji kalbėjo pasibaigus mitingui, kurio metu plevėsavo Ispanijos ir Europos Sąjungos vėliavos bei „senyera“ – oficiali Katalonijos vėliava su raudonomis bei geltonomis juostomis.

Pavojus „viešajai tvarkai“

Madridas ne kartą įspėjo referendumą padedančius organizuoti žmones pagalvoti apie galimas pasekmes.

Ispanijos švietimo ministerija penktadienį pareiškė, kad Katalonijos mokyklų direktoriai „nebus atleisti nuo atsakomybės“, jeigu bendradarbiaus su referendumo organizatoriais.

Vis dėlto vienos įtakingos nepriklausomybės šalininkų organizacijos – Katalonijos nacionalinės asamblėjos – pirmininkas Jordi Sanchezasnaujienų agentūrai AFP penktadienį sakė, kad teismo nurodyme kalbama, jog viešosios vietos negali būti naudojamos referendumui sekmadienį, bet „jame nieko nesakoma apie laisvalaikio veiklą šiandien ir šeštadienį“.

„Pasiūlėme žmonėms organizuoti įvairias veiklas, kad šiose vietose, kur sekmadienį turėtų įvykti referendumas, būtų daug veiklos, gyvybės,“ – sakė jis.

Pavyzdžiui, Barselonos Joano Brossos mokykloje penktadienį ir šeštadienį organizuojamos kino filmų peržiūros, futbolo varžybos, kūno rengyba pamokos ir kiti renginiai.

Katalonų vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad per sekmadienio referendumą „visame regione veiks 2 315 balsavimo apylinkių“.

Katalonijos regioninės policijos pajėgos „Mossos d' Esquadra“ įspėjo apie gresiantį pavojų „viešajai tvarkai“, jeigu policija bandys sutrukdyti žmonėms balsuoti.

Siekdamas sustabdyti referendumą, Madridas į Kataloniją yra atsiuntęs tūkstančius papildomų policijos pareigūnų.

Nepriklausomybės priešininkų mitingo dalyvė D.Molero nerimauja dėl potencialių neramumų sekmadienį.

„Turime būti atsargūs. Aš liksiu namie,“ – sakė ji.

Užėmė jau penktadienį

Už Katalonijos atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakantys katalonai penktadienį užėmė daugybę Barselonos mokyklų, turinčių tapti balsavimo apylinkėmis per ginčijamą referendumą dėl nepriklausomybės. Jie siekia užtikrinti, kad šis plebiscitas sekmadienį įvyktų, sakė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Pasak reporterių, užimtos mažiausiai dvi mokyklos Barselonos centre. Be to, „referendumui atvirų mokyklų platforma“ tviteryje paskelbė nuotraukų, kuriose matyti kelios kitos aktyvistų užimtos balsavietės.

„Ketinu čia miegoti su savo vyriausiu sūnumi, jis čia mokosi“, – AFP sakė trijų vaikų mama Gisela Losa. Ji kalbėjo Karalienės Jolandos pradinėje mokykloje, esančioje Barselonos Grasijos rajone, kurio daugelis gyventojų pasisako už suverenumą.

„Yra mažiausiai 4–5 šeimos, ateisiančios su vaikais, ir rytoj, be abejo, mūsų bus dar daugiau“, – pridūrė moteris.

Ispanijos švietimo ministerija perspėjo, kad Katalonijos mokyklų direktoriai „nebus atleisti nuo atsakomybės“, jeigu padės organizuoti sekmadienį planuojamą referendumą, Madrido laikomą neteisėtu.

Teismas trečiadienį nurodė policijai neleisti naudoti viešųjų pastatų ir kitų vietų referendumo „rengimui ir organizavimui“ turtingame šiaurės rytiniame Ispanijos regione, turinčiame apie 7,5 mln. gyventojų ir dydžiu maždaug prilygstančiame Belgijai.

Vis dėlto vienos įtakingos nepriklausomybės šalininkų organizacijos – Katalonijos nacionalinės asamblėjos – pirmininkas Jordi Sanchezas sakė AFP, kad teismo nurodymas „tiesiog sako, kad sekmadienį tos vietos negalės būti naudojamos referendumui“.

„Manome, būtų gerai, kad tos vietos liktų atidarytos, kad jos neužsidarytų“, – pridūrė J.Sanchezas.

„Tai padėtų užtikrinti, kad sekmadienis būtų kiek įmanoma įprasta diena. Jeigu balsuoti norintys žmonės ... atvykę ras atviras balsavimo apylinkių duris, tai padėtų“, – aiškino jis.

Anksčiau penktadienį katalonų vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad per sekmadienio referendumą „visame regione veiks 2 315 balsavimo apylinkių“. Ispanijos centrinė vyriausybė pagrasino balsavimą blokuoti.

Madridas stabdo katalonus

Ispanijos policija pastarosiomis dienomis konfiskavo referendumo organizavimui reikalingos medžiagos – pavyzdžiui, balsalapių ir šaukimų atvykti dirbti balsaviečių darbuotojams. Pareigūnai yra gavę nurodymą sustabdyti plebiscitą, kurį teismai pripažino prieštaraujančiu konstitucijai.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad Katalonijos visuomenė nepriklausomybės klausimu yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas. Vis dėlto dauguma katalonų – daugiau kaip 70 proc. – nori referendumo, kad šis klausimas būtų galutinai išspręstas.

7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinti Katalonija sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šis regionas jau dabar turi reikšmingas galias sprendžiant tokius klausimus kaip švietimas arba sveikatos apsauga.

Tačiau dėl Ispanijos ekonomikos patiriamų rūpesčiai, taip pat katalonų nepasitenkinimo, kad jų regionui tenka mokėti daugiau mokesčių negu gaunama investicijų ir išmokų iš Madrido, nepriklausomybės klausimas atsidūrė dėmesio centre.

„Pirmasis interneto karas“

 Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as pareiškė, kad konfliktas dėl sekmadienį Ispanijos Katalonijos regione planuojamo surengti nepriklausomybės referendumo prilygsta Berlyno sienos griūčiai ir yra „pirmasis interneto karas“.

„Pirmasis pasaulyje interneto karas prasidėjo Katalonijoje, nes žmonės ir vyriausybė jį naudoja sekmadienį organizuoti referendumui dėl nepriklausomybės ir Ispanijos žvalgybos atakoms, telekomunikacijoms įšaldyti“, – rašoma J.Assange'o „Twitter“ paskyroje paskelbtoje žinutėje.

„WikiLeaks“ įkūrėjas teigia, kad konfliktas Katalonijoje peraugo į reikšmingiausią Vakaruose priešpriešą „tarp žmonių ir valstybės nuo Berlyno sienos griūties“.

Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai laiko planuojamą separatistinį referendumą prieštaraujančiu šalies konstitucijai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.