Tiesioginio valdymo įvedimas Katalonijoje, remiantis Ispanijos konstitucijos 155 straipsniu, dėl kurio šiandien spręs šalies ministrų kabinetas, – Madridui nelengva užduotis.
Tai precedento neturintis atvejis, tačiau pamažu aiškėja, kokia ateitis laukia katalonų.
Skelbs naujus rinkimus
Pasak Ispanijos socialistų partijos sekretorės Carmen Calvo, atsakingos už lygias teises, Katalonijoje Madridas nori sušaukti autonominius rinkimus ir net numatė datą – sausio mėnesį.
Tam centrinei vyriausybei būtina pašalinti Katalonijos vyriausybės pirmininką iš pareigų, nes šiuo metu rinkimų sušaukimas yra jo kompetencija.
Tiesa, Ispanijos vyriausybei artimi šaltiniai tvirtino, kad vyriausybei būtų kur kas paprasčiau, jeigu rinkimus Carlesas Puigdemont’as sušauktų be jų įsikišimo.
Manoma, jog Madridas vis dar tikisi, kad Katalonijos lyderis pasiduos spaudimui ir sušauks rinkimus anksčiau, nei centras įves tiesioginį valdymą. Jei Ispanijos vyriausybė pritars tiesioginio valdymo įvedimui, parlamento posėdis, kuriame jis turėtų būti patvirtintas, numatomas spalio 27 dieną.
Katalonijos lyderis C.Puigdemont’as perspėjo, kad jei bus priimtas sprendimas dėl tiesioginio valdymo, Barselona netylės ir tučtuojau skelbs nepriklausomybę.
Perims žiniasklaidą
Spėjama, kad Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy specialiai vilkina laiką, dar palikdamas Katalonijos vadovams galimybę žengti žingsnį atgal.
Ekspertų nuomone, Madridas nori išvengti tiesioginio valdymo įvedimo, nes jis – sudėtingas ir gali kilti didelių neramumų gatvėse.
Palaikymo nesulaukė
Europos Vadovų Taryboje (EVT) oficialiai buvo aiškiai išsakyta pozicija, kad ES remia Ispanijos vienybę ir laiko Katalonijos klausimą vidiniu reikalu.
EVT pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad apie ES tarpininkavimą Madrido ir Barselonos ginče negali būti nė kalbos.
„Neslėpsiu, padėtis Ispanijoje kelia nerimą, tačiau mūsų pozicija aiški“, – kalbėjo D.Tuskas.
Tiesa, Belgijos premjeras Charles’is Michelis užsiminė, kad jei dialogas tarp abiejų šalių nepavyktų, ES galėtų įsikišti.
Po tokių premjero žodžių Belgijos ambasadorius iškart sulaukė Ispanijos vyriausybės laiško. Jame rašoma, kad Belgijos premjero žodžiai yra „iki šiol neregėtas Ispanijos puolimas, kuris gali pakenti abipusiams ryšiams“.
Atsiskyrimo nuotaikos stiprėja
Du turtingiausi Italijos regionai šiandien balsuoja referendume dėl didesnės autonomijos. Lombardija ir Venetas, kuriuose gyvena ketvirtadalis visų šalies gyventojų, siekia didesnės laisvės tvarkant savo finansus ir administraciją.
Praeityje šie regionai siekė visiškos nepriklausomybės nuo Romos, tačiau dabar jų lyderiai kalba tik apie dalinę autonomiją ir perspėja gyventojus, kad balsavimas referendume nereiškia siekio atsiskirti nuo Italijos.
Abiejų regionų valdžioje šiuo metu yra kraštutinių dešiniųjų Šiaurės lyga. Jos atstovai tikisi, kad referendume gyventojai suteiks jiems daugiau galių derantis su Roma dėl didesnės autonomijos.
Tiesa, iš esmės Lombardijai ir Venetui referendumo nereikia. Italijos konstitucija leidžia kiekvienam regionui sustiprinti savo galią derantis su centrine valdžia. Tačiau Veneto lyderis Luca Zaia ir Lombardijos lyderis Roberto Maroni tikino, kad Roma ignoruoja bandymus su ja derėtis.
