Į pensiją išėjęs Suomijos diplomatas ragino savo gimtinę, kad verta prisijungti prie Aljanso, net jei kils rizika, jog „meška“ prabus ir supyks.
„Ši šalis nusipelnė turėti atvirą diskusiją apie užsienio ir saugumo politiką“, – tvirtino Hannu Himanenas, kuris užėmė Suomijos ambasadoriaus postą Rusijoje iki 2016 metų.
Susiję straipsniai
Vengia aptarti rimtas temas
Naujoje knygoje „Vakarai ar Rytai – Suomija ir geopolitikos sugrįžimas“ („West or East – Finland and the Return of Geopolitics“) H.Himanenas kritikuoja savo gimtinės politikus. Mat jie ilgai vengia kalbėti apie užsienio reikalus.
Suomijoje sausį vyks prezidento rinkimai, o vienas dėl posto kovojančių žmonių yra Nilsas Torvaldsas.
Šis Suomijoje įsitvirtinusios Švedų liaudies partijos narys yra vienintelis iš septynių kandidatų, kuris labai aiškiai remia NATO.
Buvęs žurnalistas ir Europos Parlamento narys siekia, kad jo balsas būtų išgirstas. Jis nori, kad Suomija nustotų elgtis neutraliai ir taptų Aljanso nare.
„Suomijoje bet kokios kalbos apie užsienio reikalus privalės paliesti NATO temą. Jei neaptarsime Aljanso dabar, negalėsime būti pasiruošę tam, kas gali nutikti ateityje“, – sakė prezidento posto siekiantis N.Torvaldsas.
Suomijoje už užsienio ir gynybos politiką yra atsakingas ir prezidentas, ir parlamentas.
Bruzda visas regionas
Prezidento rinkimai Suomijoje yra pirmieji tokie po to, kai 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir įplieskė konfliktą Rytų Ukrainoje. Nuo tada išaugo įtampa tarp NATO ir Rusijos Baltijos jūroje.
Suomijos kaimynės nuogąstavo, kad jų teritorija gali tapti teritorija, kur galimai kils kitas konfliktas su Rusija.
Įtampą didino ir nuolatinis Rusijos karinių lėktuvų įskridimas į Baltijos bei Skandinavijos šalių oro erdvę.
Reaguodama į Maskvos grėsmę, Suomijos kaimynė Švedija pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos nusiuntė karių į Gotlando salą Baltijos jūroje.
Susiję straipsniai
Bando išlikti neutralūs?
Sustiprinti gynybą prieš Rusiją norinti Suomija daug investuoja į gynybą ir palaiko 280 tūkst. šauktinių kariuomenę.
Du kruvinus karus prieš Rusiją kovojusi Suomija bando laviruoti tarp Vakarų ir Rytų, bando integruotis į Europą bei palaikyti gerus santykius su Maskva.
Po Sovietų Sąjungos žlugimo Suomija priartėjo prie Vakarų, įstojo į Europos Sąjungą ir įsivedė eurą. Tačiau Suomija neįstojo į Aljansą, nes manė, kad prasidėjo naujas, saugesnis laikotarpis.