Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos žiniasklaida savaitgalį įvykusį nacionalistų maršą įvardijo kaip didžiausią šįmet įvykusį Europos Sąjungoje (ES).
Eitynėse buvo nešami tokie plakatai: „Gryna Lenkija, balta Lenkija“, „Baltoji broliškų tautų Europa“, „Tik grynas kraujas“, „Meldžiamės už islamo holokaustą“, „Baltoji jėga – kukluksklanas“.
Priminė skaudžią praeitį
Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“ priminė, kad Lenkija per Antrąjį pasaulinį karą nuo nacių nukentėjo labiausiai iš visų ES valstybių, o Varšuva buvo sulyginta su žeme.
Dienraštis klausė: kas atsitiko, kad tokią baisią istorinę praeitį turinčios valstybės žmonės masiškai žygiuoja rasistiniame marše?
Didžiausias Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“ dėl to apkaltino šalį valdančią katalikišką Teisės ir teisingumo partiją (TTP).
Laikraštis atkreipė dėmesį į vidaus reikalų ministro Mariuszo Blaszczako žodžius.
Politikas tvirtino, esą eitynėse nebuvo jokių rasistinių ir fašistinių šūkių, ir didžiavosi, kad jos vainikavo Nepriklausomybės dienos renginius.
Teisingumo ministro pavaduotojas Patrykas Jakis paspaudė „patinka“ po vienos internautės įrašu, kad marše nebuvo matyti „skudurų“ – ES ir LGBT vėliavų.
Varšuvos sociologai priminė, jog TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis prieš kelerius metus prasitarė, kad sieks sujungti visas dešiniąsias jėgas.
J.Kaczynskis ne kartą ankstesnių maršų dalyvius nacionalistus ir futbolo chuliganus pavadino tikraisiais patriotais.
Ragino atsiimti Vilnių
„Lietuvos ryto“ korespondentas turėjo galimybę prieš dešimtmetį stebėti pirmąjį Nepriklausomybės maršą, kuriame dalyvavo vos du šimtai nacionalistų.
Po metų jų jau buvo penki šimtai, o dar po metų – du tūkstančiai, nes į maršą įsiliejo skustagalviai futbolo chuliganai ir opozicijoje buvusios TTP nariai.
Šalį valdžiusi Piliečių platformos partija (PPP) nacionalistų maršą kritikavo kaip žeminantį renginį, bet TTP politikai jį nuolat gyrė.
Netgi tada, kai maršo dalyviai nešė plakatus, raginančius iš Lietuvos atsiimti Vilnių, o iš Ukrainos – Lvovą.
Vėlesniais metais šūkių atsiimti Vilnių ir Lvovą nebeliko, bet užpernai eitynėse buvo galima pamatyti asmenis, nešančius didžiulį Lenkijos žemėlapį, kuriame minėti miestai buvo pavaizduoti jos teritorijoje.
Šiemet vėl neapsieita be skandalingų plakatų – protestuotojai nešė transparantą „Prisimename Lvovą ir Vilnių“.
Po to, kai prieš 2 metus TTP suformavo vyriausybę ir ėmė valdyti šalį, jos lyderiai nebedalyvauja marše, bet negaili jam pagyrų.
Valstybinė televizija TVP praėjusį šeštadienį visokeriopai aukštino eitynes, nepastebėdama rasistinių ir nacistinių šūkių.
Nei vidaus reikalų ministras M.Blaszczakas, nei TVP nekomentavo fakto, jog maršo dalyviai apspardė ir apspjaudė grupelę moterų, laikiusių plakatus, smerkiančius nacionalizmą ir rasizmą.
Nacionalizmas – valstybinis
Nacionalistų maršas buvo vienas iš dvylikos, kurie vyko šeštadienį Varšuvoje minint Nepriklausomybės dieną.
Vis dėlto opozicijos rengiamuose antifašistiniuose mitinguose dalyvavo vos po kelis šimtus ar tūkstančius žmonių, o vyriausybinį paradą stebėjo keliolika tūkstančių varšuviečių.
Beje, nacionalistų marše tik mažuma dalyvių buvo nacionalistinių ir fašistinių organizacijų nariai, bet būtent šios organizacijos organizavo maršą ir į jį kvietė.
Sociologai eitynių populiarumą sieja su tuo, kad nacionalizmas tapo valstybinės ideologijos dalimi ir jas palaikė valstybinė televizija bei valdančioji partija.
Sociologai priminė ir tai, jog oficialus maršo šūkis buvo „Norim daugiau Dievo“. Jis esą simbolizuoja nacionalistų ir Bažnyčios suartėjimą. Kunigai gausiai dalyvavo nacionalistų marše.
Tiesa, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda griežtai pasmerkė eitynes ir pareiškė, kad jo šalyje nėra vietos antisemitizmui ir „nesveikam nacionalizmui“.
Jis tapo pirmuoju šalies lyderiu, išsakiusiu kritiką renginiui,
„Lenkijoje nėra vietos ksenofobijai, patologiškam nacionalizmui ir antisemitizmui, be to, šalis privalo likti atvira visiems, kas nori susivienyti ir dirbti tautos labui. Nėra svarbu, kokios tautybės yra kokio nors asmens tėvas: vokietis, žydas, baltarusis, rusas ar dar kokios nors“, – kalbėjo A.Duda.
