Skandalą sukėlusi byla atskleidžia įsisenėjusį Norvegijos valdžios ir autochtonų samių bendruomenės, kuriai priklauso dauguma aukų ir įtariamųjų, abipusį nepasitikėjimą.
Tyrimas buvo pradėtas laikraščiui „Verdens Gang“ pernai paskelbus 11 vyrų ir moterų liudijimus. Šie žmonės prisipažino, kad Tiusfiordo bendruomenėje už poliarinio rato, kurioje gyvena mažiau nei 2 tūkst. žmonių, patyrė seksualinį smurtą. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusiųjų būta gerokai daugiau: naujoje policijos ataskaitoje minimos 82 aukos nuo ketverių iki 75 metų amžiaus ir 92 įtariamieji, tarp kurių yra trys moterys.
Maždaug 70 proc. minimų žmonių yra samiai, kurie anksčiau buvo vadinami lapiais. Daugelis jų taip pat priklauso konservatyviai liuteronų tikėjimo atšakai.
Ataskaita rodo, kad daugiau kaip 100 iš 151 lytinio smurto bylos, įskaitant dėl 40 suaugusių ir trijų vaikų išžaginimo atvejų, buvo nutrauktos, daugiausia dėl senaties. Kai kurie užpuolimai įvykdyti dar 1953 metais.
„Policija neturi pagrindo manyti, kad nusikaltimai įvykdyti dėl etninės priklausomybės ar religinių įsitikinimų“, – spaudos konferencijoje sakė policijos pareigūnė Tone Vangen. Bet, anot pareigūnės, kai kurie žmonės rinkosi religiją, o ne kreipėsi į teisėsaugą.
„Atsidūrus situacijoje, kai į tave atkreipia dėmesį visa Norvegijos visuomenė, norisi užsidaryti šeimos rate“, – pridūrė T.Vangen, svarstydama, kodėl taip ilgai buvo tylėta.
Tiusfiordo samių kultūros centro direktorius Larsas Magne Andreassenas sakė, jog jaučia ir skausmą, ir pasididžiavimą.
„Skaudu pažymėti, kad tiek daug metų buvo tiek daug atvejų ir jie visi buvo rimti, – sakė jis, bet išreiškė ir pasididžiavimą, kad visuomenė išdrįso prabilti. – Tiusfiorde aukų tylą atitiko panaši pareigūnų tyla.
Ne taip svarbu, kad samiai turi kultūrinę problemą, kurią mes turėtume išspręsti. Daug svarbesnis faktas, kad niekas jų neišklausė.“
