Ne tik visas pasaulis, bet ir patys katalonai iki šiol nesupranta, kas gi įvyko jų krašte.
Šįmet įtemptų įvykių Katalonijoje netrūko: surengtas referendumas – jam vykstant policija tramdė balsuojančius žmones. Paskelbta respublika, bet tai taip ir neįsigaliojo. Nušalinta vyriausybė, paleistas parlamentas.
Vieni ministrai ir svarbūs pilietinės visuomenės vadovai įkalinti, kita vyriausybės dalis – pabėgusi į Briuselį.
Dalyvauja per atstumą
Pagrindiniai nepriklausomybės šalininkų partijų kandidatai negali tiesiogiai dalyvauti rinkimų kampanijos renginiuose, nes vieni sėdi kalėjime, o kiti yra Briuselyje, negalėdami įkelti kojos į Ispanijos teritoriją.
Pastarieji, tarp kurių yra ir nušalintas vyriausybės prezidentas Carlesas Puigdemont’as, vėl keliantis kandidatūrą į regiono prezidento postą, vykdo kampaniją per vaizdo konferencijas.
Tuo metu kalėjime esantis nušalintas viceprezidentas Oriolas Junquerasas, buvęs vidaus reikalų ministras Joaquimas Fornas bei pilietinės visuomenės lyderis Jordi Sanchezas išvis negali dalyvauti rinkimų kampanijoje.
Buvo sunku sukurti net ir rinkiminius plakatus, nes kalėjime sėdinčių kandidatų nebuvo galima fotografuoti – teko naudoti seniau padarytas jų nuotraukas.
Ispanijos įstatymas leidžia politikams kelti kandidatūrą, jeigu dėl jiems pareikštų kaltinimų nėra galutinės teismo išvados.
Kas dieną po naujieną
Ispanijai nušalinus Katalonijos vyriausybę, regione įsigaliojo 155-asis Ispanijos konstitucijos straipsnis, pagal kurį šiuo metu Katalonija yra tiesiogiai valdoma Madrido.
Kasdien regione nutinka kas nors nauja, kas piktina Katalonijos nepriklausomybės šalininkus.
Antai rinkimų taryba uždraudė geltoną spalvą kampanijos metu. Geltona per pastarąjį mėnesį Katalonijoje tapo pasipriešinimo simboliu – atlapuose nepriklausomybės šalininkai segi šios spalvos kaspinėlius remdami įkalintus politikus.
Madrido paskirta taryba uždraudė ne tik šiuos kaspinus, bet ir geltonas kalėdines puošmenas. Beje, žiniasklaidoje taip pat buvo uždrausta vartoti terminą „politiniai kaliniai“.
Priešininkai žengia koja kojon
Apklausos rodo, jog rinkimuose balsai tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų ir vieningos Ispanijos puoselėtojų turėtų pasiskirstyti apylygiai.
Pranašaujama tik nežymi nepriklausomybės šalininkų pusės persvara. Tiesa, per pastaruosius dvejus rinkimus apklausų duomenys visiškai nepasitvirtino, todėl Katalonijos žiniasklaida vertina jas atsargiai.
Rinkimų programos nėra aiškios – nepriklausomybės šalininkai teigia, kad jie toliau vykdys atsiskyrimo programą, bet kaip – neaišku.
Tuo metu Ispanijos vienybės šalininkai žada, kad, jiems laimėjus, Katalonijoje pasibaigs audros, susiskaldymas ir visos kitos regioną kankinančios bėdos.
Anot žiniasklaidos, nepriklausomybės šalininkams labai svarbu surinkti bent 50 proc. balsų. Tai riba, kurios iki šiol jiems nėra niekad pavykę peržengti.
Tokiu atveju ir Europa pradėtų atidžiau žiūrėti į Katalonijos klausimą. Ledus mėginta išjudinti Briuselyje gruodžio 7 dieną, kai protestuoti prieš ES tylą susirinko per 50 tūkst. katalonų.
Priešingu atveju, jei nepriklausomybės šalininkai surinks tiek pat balsų kiek per praėjusius rinkimus ar net mažiau, jų pralaimėjimas bus aiškus.
Tuomet Madridas turės laisvas rankas daryti su Katalonija ką tik panorėjęs.
