Per savaitę susitikimų tarp konservatyviojo A. Merkel aljanso ir socialdemokratų (SPD) atstovų bus nagrinėjama, ar pakankami yra bendri abiejų politinių jėgų pagrindai formalioms deryboms pradėti dėl naujosios vyriausybės suformavimo iki kovo ar balandžio.
Po pirmųjų diskusijų trečiadienį bendru pareiškimu abi partijos nurodė, kad „pasitikėjimas išaugo, esame optimistiškai nusiteikę pradėti derybas“.
Tačiau nemanoma, kad derybos bus be duobių – kad ir dėl klausimų, susijusių su daugiau kaip milijonu prieglobsčio prašytojų atvykusių į Vokietiją nuo 2015 metų.
Antros didžiausios Vokietijos partijos SPD lyderis Martinas Schulzas anksčiau yra sakęs, kad jo partija neplanuoja paprasčiausiai pasirašyti sutarties dėl dešiniųjų ir kairiųjų „didžiosios koalicijos“ pratęsimo. Vadinamoji „GroKo“ vadovavo šaliai nuo 2013-ųjų.
A. Merkel yra ne kartą sakiusi, kad nori suformuoti „stabilią vyriausybę“ – didžiąją koaliciją, tačiau M. Schulzas teigia, kad tas bendradarbiavimas gali būti „skirtingų formų“.
Jaučiasi pozityviai
Per savaitę susitikimų tarp konservatyviojo A. Merkel aljanso ir socialdemokratų (SPD) atstovų bus nagrinėjama, ar pakankami yra bendri abiejų politinių jėgų pagrindai formalioms deryboms pradėti dėl naujosios vyriausybės suformavimo iki kovo ar balandžio.
„Einu į šias derybas su optimizmu. Tuo pačiu metu man aišku, kad mūsų artimiausias kelias dienas lauks daugybė darbo, tačiau mes norime jo imtis ir pasiekti gerą rezultatą“, – žurnalistams sakė A. Merkel, atvykusi į susitikimą SPD būstinėje.
„Galvoju, kad tai gali būti padaryta. Mes dirbsime labai sparčiai ir labai intensyviai“, – pridūrė ji.
Tačiau nemanoma, kad derybos bus be duobių – kad ir dėl klausimų, susijusių su daugiau kaip milijonu prieglobsčio prašytojų, atvykusių į Vokietiją nuo 2015 metų.
Po pirmųjų diskusijų trečiadienį bendru pareiškimu abi partijos nurodė, kad „pasitikėjimas išaugo, esame optimistiškai nusiteikę pradėti derybas“.
Antiimigracinė kraštutinių dešiniųjų partija AfD, pasinaudojusi Vokietijoje augančiais nuogąstavimais dėl naujų atvykėlių, per rinkimus laimėjo daugiau kaip 90 vietų parlamente.
A. Merkel liko be daugumos, o centro kairės SPD rezultatas buvo blogiausias per visą laikotarpį po karo.
Norėdami sustabdyti nutekėjimą į kraštutinių dešiniųjų stovyklą, A. Merkel partijos konservatorių sparnas ir kanclerės sąjungininkė Bavarijoje CSU siekia griežtesnės pozicijos dėl imigracijos. Tai apima reikalavimus, kurie yra nemalonūs SPD.
Turėdama omenyje šiais metais įvyksiančius regioninius rinkimus Bavarijoje, kur, kaip šiuo metu rodo apklausos, CSU gali prarasti absoliučią daugumą, ši partija nori finansinių pašalpų prieglobsčio prašytojams sumažinimo.
Po kelių smurtinių nusikaltimų, susijusių su neaiškaus amžiaus pabėgėliais, kurie tvirtino esantys nepilnamečiai, partija taip pat nori medicininių testų, kuriais būtų patikrinta, ar suaugę migrantai neapsimeta jaunesniais nei 18 metų žmonėmis.
Vis dėlto CSU lyderis Horstas Seehoferis išreiškė savo pasiryžimą pasiekti susitarimą su SPD.
„Privalome rasti susitarimą“, – sekmadienį eidamas į bandomąsias derybas sakė jis.
„Jokių raudonų linijų“
Tuo tarpu antros didžiausios Vokietijos partijos SPD lyderis Martinas Schulzas užsiminė, kad jo partija į derybas eina atvira, bet pasiryžusi pasiekti svarbių nuolaidų dėl socialinio aprūpinimo reformų.
„Mes nebrėžiame jokių raudonų linijų, bet norime kiek įmanoma daugiau Vokietijoje įgyvendintos „raudonos“ politikos“, – sakė jis, turėdamas omenyje savo partijos spalvą.
Socialdemokratai iš pradžių žadėjo trauktis į opoziciją, bet žlugus A. Merkel ir mažesnių partijų koalicijos deryboms buvo priversti iš naujo svarstyti savo sprendimą.
Abiem stovykloms ruošiantis kovai prie derybų stalo, partijos susitarė neduoti interviu žiniasklaidai, kuriai pateikiami tik bendri pareiškimai.
Šiuo sprendimu siekiama, kad nepasikartotų A. Merkel praėjusių metų pabaigos nesėkmė bandant suformuoti koaliciją. Tuomet derybininkų interviu apkartino derybų atmosferą.
Vis dėlto, nepaisant numanomo abiejų šalių įsipareigojimo dirbti drauge, naujausios visuomenės apklausos rodo, kad potenciali nauja „didžioji koalicija“ neturi didelio vokiečių pritarimo.
Žurnalo „Focus“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad 34 proc. vokiečių pirmenybę teikia naujiems rinkimams ir kad tik 30 proc. pritaria konservatorių ir SPD aljanso sugrįžimui.
Kita apklausa, kurios rezultatus paskelbė visuomeninis transliuotojas ARD , parodė, kad tik 45 proc. vokiečių pozityviai vertina naują „didžiąją koaliciją“. 52 proc. apklaustųjų sakė, kad tai blogas pasirinkimas.
Tačiau Rachel Tausendfreund iš strateginių studijų centro „German Marshall Fund“ pažymėjo, kad susitarimas gali būti geriausia išeitis ne tik Vokietijai, bet ir Europai, ypač jei SPD sugebės išsireikalauti svarbių kompromisų dėl Europos Sąjungos ir socialinio aprūpinimo reformų.
„Tai tikrai gali būti pavojinga SPD, bet alternatyva jokiu būdu nėra saugi. Geriau gauti kulką už Europą, nei nuodus už labai abejotiną atsinaujinimo šansą“, – sakė ji.
