Leidinys „Der Spiegel“, visuomeninis transliuotojas ARD ir dienraštis „Bild“ pranešė, kad konservatyviajai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU), jos partnerei Bavarijoje Krikščionių socialinei sąjungai (CSU) ir Socialdemokratų partijai (SPD) pavyko išspręsti nesutarimus, ir jų atstovai yra pasirengę pasirašyti susitarimą, užtikrinsiantį A.Merkel ketvirtą kadenciją kanclerio poste.
Finansų ministro pareigas einantis A.Merkel administracijos vadovas Peteris Altmaieris patvirtino, kad trečiadienį buvo pasiektas susitarimas dėl koalicijos.
„Turime susitarimą dėl koalicijos, kuris daugybei piliečių padarys daug teigiamų dalykų“, – sakė jis žurnalistams po ilgiau kaip parą trukusių sudėtingų derybų.
„O dabar visi norime palįsti po dušu, nes pastarosiomis valandomis ilgai ir sunkiai derėjomės“, – pridūrė P.Altmaieris.
ARD informavo, kad paskutiniai ginčai buvo susiję su „ministerijų kompetencijomis ir personalo klausimais“.
Naujienų agentūra DPA, remdamasi neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad socialdemokratai gaus užsienio reikalų, darbo ir finansų ministrų portfelius.
Pastarosios ministerijos perėmimas būtų didelis SDP laimėjimas, nes pastaruosius septynerius metus Finansų ministerija priklausė A.Merkel CDU.
Vidaus reikalų ministerija, anksčiau irgi kontroliuota CDU, turėtų pereiti CSU žinion.
Proveržis sprendžiant politinę aklavietę Vokietijoje turėtų atnešti palengvėjimą Berlyno partnerėms Europos Sąjungoje, įsitraukusioje į sudėtingas derybas dėl migracijos ir „Brexit“.
Dažnai galingiausia ir daugiausiai politinės patirties turinčia Europos moterimi vadinama A.Merkel sulaukė daug kritikos dėl sudėtingų koalicinių derybų tiek savo šalyje, tiek užsienyje.
SPD žodis bus paskutinis
Vokietija gyvena politinėje nežinioje nuo rugsėjo 24-osios visuotinių rinkimų, per kuriuos A.Merkel nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos parlamente – iš dalies dėl to, kad prieš imigrantus nusistačiusi ultradešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ AfD nuviliojo milijonus rinkėjų nuo kitų partijų.
AfD surinko apie 13 proc. balsų ir gavo beveik 100 vietų parlamente.
Ketvirtos kanclerės kadencijos siekianti A.Merkel iš pradžių bandė suformuoti koaliciją su mažesnėmis Laisvosios demokratijos ir Žaliųjų partijomis, tačiau šios deryboms lapkritį žlugus buvo priversta pasiūlyti nenoriai nusiteikusiai SPD dar kartą sudaryti aljansą.
Socialdemokratų partija nuo 2005-ųjų dvi kadencijas buvo jaunesniąja konservatorių partnere valdančiojoje Vokietijos koalicijoje.
Kanclerė sprendimą pasiūlyti kurti koaliciją socialdemokratams priėmė įvertinusi kitas perspektyvas: pirmalaikius rinkimus, kurie galėtų dar labiau sustiprinti AfD pozicijas, arba vadovavimą nestabiliai mažumos vyriausybei.
Po ketverių metų, praleistų A.Merkel šešėlyje, SPD lyderis Martinas Schulzas pirmiausia ketino dirbti opozicijoje, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę. Tai supykdė daugybę socdemų šalininkų, maniusių, jog buvimas opozicijoje padėtų 150 metų skaičiuojančiai partijai atsigauti.
Abi didžiosios partijos sausį iš esmės susitarė pradėti oficialias derybas dėl naujos vyriausybės suformavimo iki kovo pabaigos.
Tačiau net ir pasiekus susitarimą dėl būsimos CDU/CSU ir SPD vyriausybės politikos, A.Merkel iškart dar negalės tęsti darbų kanclerio poste.
SPD lyderis pareiškė, kad galutinis koalicinis susitarimas turės būti patvirtintas 440 tūkst. jo partiečių.
Stebėtojų manymu, tas balsavimas bus griežtas, nes SPD kairuolių ir jaunimo sparnas priešinasi vadinamosios „GroKo“ – „didžiosios koalicijos“ – pratęsimui.
Socialdemokratų jaunimo sparno lyderis Kevinas Kuehnertas energingai ragina nesudaryti susitarimo su konservatoriais.
Šis SPD referendumas turėtų įvykti kovo pradžioje. Partijos nariai balsuos paštu.
Jei viskas eisis pagal A. Merkel planą, nauja vyriausybė savo darbą pradės iki kito mėnesio pabaigos.
Tačiau jei SPD nariai vis dėlto nepritartų koalicijos susitarimui, A.Merkel ir M.Schulzui tai reikštų katastrofą, o Vokietijoje būtų šaukiami nauji rinkimai.
Sunkiai iškovotos nuolaidos
Suprasdamas, kiek daug pastatyta ant kortos, M.Schulzas per sudėtingas derybas buvo nusiteikęs išsiderėti kiek galima daugiau nuolaidų, kad įtikintų skeptiškai nusiteikusius partiečius pritarti galutinei sutarčiai.
Nors galutinio konservatorių ir socialdemokratų susitarimo detalės dar neskelbiamos, buvęs Europos Parlamento pirmininkas reikalauja, kad Berlynas prisidėtų prie Prancūzijos lyderio Emmanuelio Macrono raginimų gilinti integraciją į euro zoną.
Koalicijos sutarties projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, sakoma, kad šalys sutarė paremti E.Macrono siūlomas Bendrijos reformas ir preliminariai pritarti jo idėjai įkurti bendrą euro zonos šalių biudžetą.
Vienas iš klausimų, dėl kurių nesutarė CDU/CSU ir SPD, buvo migracijos problema. Derybininkai nurodė, jog susitarė apriboti atvykėlių srautą ir per metus į šalį įsileisti 180–220 tūkst. migrantų. Tokią sąlygą buvo iškėlusi CSU.
Tuo tarpu SPD pavyko pasiekti, kad rugpjūtį būtų pratęstas pabėgėlių šeimų susijungimas, tačiau kas mėnesį pagal šią programą į šalį galės atvykti tik 1 000 žmonių.
Kol kas dar neaišku, kaip konservatoriai ir socialdemokratai išsprendė savo nesutarimus dėl SPD reikalavimų uždrausti terminuotas darbo sutartis ir pertvarkyti dviejų pakopų sveikatos apsaugos sistemą.
Taip pat jie nesutarė dėl išlaidų gynybai didinimo; A.Merkel konservatoriai norėjo padidinti gynybos biudžetą, kad prisivytų NATO keliamus tikslus gynybai skirti 2 proc. savo BVP, bet socialdemokratai šiuo klausimu buvo nusiteikę skeptiškai.
Laikraštis „Bild“ antradienį paskelbė naujos apklausos rezultatus, kurie atskleidė, kad ilgos derybos dėl koalicijos pakenkė abiejų didžiųjų partijų reitingams.
CDU/CSU populiarumas sumažėjo nuo 33 iki 30,5 proc., o SPD, kurią rugsėjį palaikė 20,5 proc. rinkėjų, reitingai dabar tesiekia 17 proc., rodo „Insa“ apklausa. Taigi, būsimieji „GroKo“ partneriai nesurenka daugumos gyventojų palaikymo.
