Balandžio 9-oji. Lygiai prieš metus tai buvo penktadienis. Varšuvoje, kaip ir visur kitur, tai – džiaugsminga diena. Vidurio Europos verslo sostinė baigia sunkią darbo savaitę ir pasineria į triukšmingą naktinį gyvenimą. Tiesa, prieš metus kai kurie žmonės net neįsivaizdavo, kad tai paskutinis penktadienis, kai jie dar turi motiną, tėvą, senelį ar močiutę, draugą... prezidentą. 2010-ųjų balandžio 10-ąją lėktuvo katastrofoje Smolenske žuvo 96 asmenys, tarp kurių buvo visas Lenkijos politikos elitas.
Gedėjo visus metus
Šiandien, lygiai po metų, šalies sostinėje daugelis nedrąsiai praeina pro aptvertą ir keleto policijos automobilių saugomą prezidentūrą. Šąlantys pareigūnai prisipažino, kad tikro žmonių bumo jie tikisi rytoj.
Šiuo metu čia būriuojasi keletas moksleivių grupių, keli žurnalistai ir vyresnio amžiaus lenkai. Visi jie atėjo vejami smalsumo.
“Pernai, kai įvyko katastrofa, gulėjau ligoninėje, gydžiausi po anksčiau patirto širdies smūgio, tad negalėjau čia ateiti ir pasimelsti,” – sako vienas prie prezidentūros atėjęs senyvas lenkas. Anot jo, ši diena nėra ypatinga, nes lenkai gedėjo visus metus.
“Aš manau, kad tie žmonės, kurie ten žuvo, buvo specialiai išsiųsti tų, kurie dabar yra valdžioje, nes trukdė jiems dirbti,” – savo įvykių versiją dėstė lenkas, nenorėjęs pasakyti savo vardo. “Panele, aš jums galiu daug ką papasakoti, bet vėliau į mano namus ateina “nekviesti svečiai” ir aiškina man, ką aš turiu daryti ir sakyti, o ko ne,” – savo atsisakymo priežastį aiškino pensininkas.
Anot jo, lenkus ypač supykdė tai, kaip buvo pasielgta su kryžiumi prie prezidentūros, kuris šiam ypač katalikiškam kraštui tapo paminklu katastrofos aukoms atminti.
“Mums turėjo leisti nuspręsti, kur pastatyti tą kryžių. Aš visada sakau, kad dabar jis yra “komoranizuotas”, nes prezidentas Komorowskis įsakė jį pastatyti į mažą “komorą”, – šių žodžių žaismu prezidento sprendimą perkelti kryžių į vieną iš prezidentūros koplyčių, o po to į šalia esančią šv. Onos bažnyčią aiškino lrytas.lt kalbintas lenkas (lenk. „komora“ – siauras kambarėlis, – red.).
Prarado 9 draugus
Varšuvietis, organizacijai "Fundacja Mlodej Polonii" vadovaujantis Józefas Kaczmarekas lrytas.lt prisipažino, kad šioje katastrofoje žuvo 9 jo ir jo fondo draugai. „Bendradarbiavome su paskutiniu Lenkijos prezidentu emigracijoje Ryszardu Kaczorowskiu, o su šalies prezidentu Lechu Kaczynskiu ir jo žmona Maria palaikėme šiltus santykius dar nuo tų laikų, kai jis buvo Varšuvos prezidentu.“ – sako 86 metų J. Kaczmarekas.
Kalbant apie pastaruosius metus, tai, anot jo, buvo agresyvios, nervingos, nekontroliuojamos politikos metai. Buvo bandoma nustatyti prioritetus. „Tik pirmoji diena po katastrofos parodė, kad vis dėlto galime susikaupti. Vėliau prasidėjo tas pats“, – sako J.Kaczmarekas.
"Fundacja Mlodej Polonii" vadovas papasakojo ir itin simbolišką istoriją. „Mūsų fondo savanorė Anita Foeller specialiai iškilmėms Smolenske sukūrė du vainikus, vienas iš jų katastrofos vietoje buvo surastas kaip ką tik surištas, tai yra, beveik nepaliestas“, – sako jis.
Jaunimas pavargęs nuo Smolensko
O netoliese prezidento rūmų gėles pardavinėjantys prekeiviai prie parduodamų tulpių puokščių šiandien deda ir žvakutes. “Nežinome kaip čia bus – neš tas žvakeles ten ar ne, pirks ar ne. Prekėmis dėl viso pikto apsirūpinome”, – lrytas.lt prisipažino pardavėja Katarzyna, kasdien pardavinėjanti gėles Krokuvos priemiesčio gatvėje Varšuvos senamiestyje.
“Aš žvakutės neuždegsiu ir Smolensko tragedijos minėjimuose nedalyvausiu. Gal tik pakeliui namo žvilgtelsiu, kas dedasi prie prezidentūros”, – prisipažino parduotuvėje senamiestyje pakalbinta 24-metė Alicja Ejsmont. Draudimo bendrovėje dirbanti Alicja teigia, kad net nenori girdėti žodžio “Smolenskas”. Ji apie įvykusią tragediją jau kurį laiką neskaito straipsnių, nežiūri televizijoje rodomų reportažų ir laidų.
“Taip, reikia išsiaiškinti katastrofos priežastis, bet nereikia jėga ieškoti kaltų, nes galbūt jų paprasčiausiai nėra. Tai tebuvo katastrofa” – sako ji. Alicja piktinosi ir dėl šeimoms išmokėtų kompensacijų sumos. “Juk kiti šalies gyventojai, lėktuvo katastrofose praradę artimuosius, negauna nieko, kodėl šioms šeimoms buvo išmokėta po 250 tūkst. zlotų?” – klausia mergina.
Politikai rodė nepagarbą aukų artimiesiems
Kavinėje miesto centre pakalbintas Varšuvos Universiteto ekonomikos studentas Krzysztofas Słabikas teigė, kad reikia palaukti, kol praeis keliolika ar net keliasdešimt metų po katastrofos, kad Lenkija suprastų tai, kas įvyko.
“Man regis, tai baisi tragedija. Sunku būtų surasti valstybę, kuri per pastaruosius dešimtmečius vienu metu prarastų tiek svarbių politikos pasaulio atstovų. Šito negalima pamiršti”, – sako studentas.
“Kita vertus – Smolenskas tapo jauku politinėms diskusijoms, kuriose kaip visada neaišku, apie ką kalbama”, – tęsia K. Słabikas. Anot jo, politikų elgesys neleido žuvusiųjų šeimoms oriai gedėti savo artimųjų.