Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. vietos laiku ir veikė iki 22
val. vakaro, o pirminiai plebiscito rezultatai pradėti skelbti
joms užsidarius, po kelių valandų.
Sekmadienis
14 val. 54 min.
Referendumas rodo, kad kiekvieno pareiga ir rūpintis stiprinti latvių kalbą, ir siekti, kad žmonės Latvijoje geriau suvoktų valstybės gyvavimo ir bendrųjų visuomenės vertybių prasmę. Tai pažymėjo partija „Vienybė“.
„Vienybė“ padėkojo visiems piliečiams, dalyvavusiems
referendume ir rėmusiems latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę
šalyje, taip pat - toms draugijoms ir grupėms, kurios aktyviai
ragino balsuoti prieš visuomenės susiskaldymą, pranešė „Vienybės“ atstovė Laila Timruota.
„Mūsų šalis gali plėtotis tik esant tarpusavio supratimui,
savitarpio pagarbai ir taikai. Vienas kito gerbimas, pagarba Latvijai
ir latvių kalbai kaip vienintelei valstybinei - tai vertybės, kurios
mus vienija ir kurias mums reikia ginti. Visi mes - Latvijos tauta,
mes gyvename ne kur nors margame pasaulyje, bet valstybėje, kuriai
reikalingas kiekvienas jos gyventojas, nepriklausomai nuo tautybės,
ir latvių kalba yra mūsų bendra valstybinė ir bendra prisidėjimo
prie demokratijos kalba“, - pareiškė Seimo pirmininkė, „Vienybės“
vadovė Solvita Abuoltinia.
„Vienybė“ ketina remti mokymąsi latvių kalbos ir prisidėti
prie galimybės mokyti visų tautybių vaikus bendrose, o ne etniniu
požiūrių atskirtose švietimo įstaigose. „Mes ir toliau užtikrinsime kiekvienai Latvijos tautinei mažumai
teisę išsaugoti ir plėtoti savo etninę kalbą ir kultūrinį
savitumą. Kultūrų įvairovė yra Latvijos turtas“, - pažymima
kreipimesi.
14 val. 20 min. Tik Rusijoje ir Kazachstane dauguma
balsavusiųjų referendume dėl rusų kalbai antrosios valstybinės
statuso Latvijoje pripažinimo parėmė dvikalbystę. Tai rodo pirminiai
Centrinės rinkimų komisijos duomenys apie balsavimo rezultatus 85
apylinkėse užsienyje.
Rusijoje buvo galima balsuoti keturiose apylinkėse, ir visose
dauguma pritarė Konstitucijos pataisoms, pripažįstančioms rusų
kalbą antrąja valstybine Latvijoje. Maskvoje už jas balsavo 333 piliečiai, „prieš“ - 168; Sankt
Peterburge „už“ - 191 pilietis, „prieš“ - 86; Pskove - „už“
buvo 23 žmonės, „prieš“ - 6; Kaliningrade pataisoms pritarė 65
piliečiai, balsavo „prieš“ 23.
Iš viso dvikalbystę Latvijoje
rėmė 612 Rusijoje gyvenančių Latvijos piliečių, jai nepritarė -
283.
Kazachstane konstitucijos pataisas rėmė 12 Latvijos piliečių,
o jas atmetė - septyni.
Kitose apylinkėse, atidarytose užsienyje, dauguma gyventojų
balsavo nepritarė pataisoms, kai kuriose iš viso niekas nebalsavo
už dvikalbystę.
Niekas neparėmė pataisų Slovėnijoje, Kinijoje, Amerikos
Mineapolio, Indianapolio, Detroito ir Grand Rapidso miestuose,
Australijos miestuose Perte ir Brisbene, taip pat Brazilijoje,
Turkijoje, Egipte, Venesueloje, Čilėje ir Kanados Monrealyje.
12 val. 50 min. Pirminiai referendumo rezultatai rodo,
kad už rusų kalbos pripažinimą antrąja valstybine Latvijoje
balsavo 273 347 žmonės. Arba 24,88 proc. dalyvavusių referendume
piliečių, turinčių balso teisę. Bet įtikinama dauguma - 821 722,
arba 74,8 proc., - balsavo „prieš“.
Tad, pagal pirminius rezultatus, gautus apibendrinus duomenis
visose 1 035 apylinkėse balsavimui Latvijoje ir užsienyje,
vienintelė valstybinė kalba šalyje lieka latvių.
Kad Konstitucijos pataisos, suteikiančios rusų kalbai
valstybinės statusą, įsigaliotų, už jas turėjo balsuoti ne
mažiau kaip 772 583 piliečiai.
Naujausi duomenys apie aktyvumą 1014 iš 1035 apylinkių
Latvijoje rodo, kad referendume dalyvavo 1 092 904 rinkėjai - 70,73
proc. visų rinkėjų, kurių yra 1 545 166 žmonės.
Latgala - vienintelis regionas, kurio gyventojų dauguma rėmė
antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimą rusų kalbai. Jame
pataisoms pritarė 78 736 balso teisę turintys rinkėjai, balsavo
„prieš“ - 62 369 (44,02 proc.). Latgaloje nebuvo pripažinti
tinkamais 575 balsalapiai (0,41%).
Rygoje visų 158 balsavimo apylinkių duomenys rodo, kad už
Konstitucijos pataisas balsavo 119 621 balso teisę turintis rinkėjas
(37,98 proc.), „prieš“ - 193 976, arba 61,59 proc. rinkėjų.
Netinkamais pripažinti 1 364 balsalapiai (0,43 proc.).
Užsienyje už tai, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios
Latvijos valstybinės kalbos statusas, balsavo 8 163 (20,56 proc.)
rinkėjai, „prieš“ - 31 461 (79,24 proc.), netinkamais pripažinti
79, arba 0,2 proc. balsalapių.
09 val. 57 min. Rusijos parlamentaras tikina, kad referendumas dėl rusų kalbos tapo rimtu signalu Latvijos valdžiai.
Rusijos Valstybės Dūmos
tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas mano,
kad referendumo dėl rusų kalbos statuso Latvijoje rezultatus reikia
vertinti teigiamai. „Nepaisydamas konkrečių balsavusiųjų referendume skaičių
manau, kad jo rezultatai yra laimėjimas tų, kurie kovoja Latvijoje
dėl rusų kalbos teisių“, - sekmadienį agentūrai „Interfax“
pareiškė K. Kosačiovas.
Jis pažymėjo, kad inicijuodami referendumą dėl šios problemos
Latvijos rusakalbiai gyventojai reagavo į mėginimus visiškai
uždrausti rusų kalbos dėstymą mokyklose. „Tas faktas, jog referendume dalyvavo tiek Latvijos piliečių,
manančių, kad svarbu didinti rusų kalbos statusą, neleis valdžiai
rimtai nagrinėti nacionalistinių partijų reikalavimų“, -
pabrėžė K. Kosačiovas.
Anot jo, didelis žmonių, balsavusių už rusų kalbos
statuso didinimą, skaičius patvirtina, kad „padėtis šiuo
požiūriu dabar nenormali ir kad reikia reikalauti papildomo
problemos sprendimo, tai yra rusų kalbos vartojimo - jeigu ne visos
šalies mastu kaip valstybinės, tai miestų ir savivaldybių
darinių, kur tankiai gyvena rusiškai kalbantys gyventojai, lygiu“. „Tie, kurie dabar spekuliuos skaičiais, gautais referendume, taip
pat neturi pamiršti, kad daugiau kaip 300 tūkst. Latvijos
gyventojų, neturinčių jos pilietybės, buvo dirbtinai nušalinti
nuo dalyvavimo šiame plebiscite, ir jie toliau kovos už savo
humanitarines ir politines teises“, - pabrėžė K. Kosačiovas.
Jis vertina referendumo rezultatus kaip „rimtą signalą Latvijos
valdžiai dėl šios problemos sprendimo“.
09 val. 30 min. Dauguma Latvijos piliečių, kurie
per šeštadienį Latvijoje vykusį referendumą dėl rusų kalbos
pripažinimo valstybine balsavo Lietuvoje ir Estijoje, atmetė šį
siūlymą, rodo Latvijos Vyriausios rinkimų komisijos duomenys.
Estijoje už pasiūlymą, kad rusų kalba Latvijoje taptų
valstybine balsavo 105 Latvijos piliečiai, 328 pasisakė prieš.
Lietuvoje 145 balsavo prieš, tuo tarpu už tai, kad rusų kalba
būtų pripažinta valstybine pasisakė 31 rinkėjas. Preliminariais rinkimų komisijos duomenimis, prieš pasiūlymą
pripažinti rusų kalbą valstybine iš viso balsavo kiek daugiau nei
78 proc. referendume dalyvavusių rinkimų teisę turinčių Latvijos
rinkėjų.
Iš viso referendume dalyvavo 1,087,284 Latvijos piliečių arba
apie 70,37 proc. visų rinkėjų.
24 val. 01 min. Aiškėja, kad balsavo daugiau nei 68 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.
Šeštadienis
23 val. 09 min. Pirminiais duomenimis, referendume balsavo 66,34 proc. balsavimo teisę turinčių Latvijos piliečių.
20 val. Nuomonę pareiškė jau 63,54 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tankiai rusų tautinės mažumo apgyvendintoje Rygoje balsavo 72,11 proc. rinkėjų.
17 val. 15 min. Latvijoje šeštadienį vykstančiame
referendume dėl valstybinio rusų kalbos statuso dalyvavo, 16 val.
duomenimis, beveik 784 847 žmonės, arba 50,79 proc. bendro rinkėjų
skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys.
Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 54,54 proc.
rinkėjų, Vidžemėje - 64,41 proc., Žemgalėje - 51,5 proc.,
Latgaloje - 45,83 proc. Rygoje iki 16 val. balsavo 54,22 proc. rinkėjų.
16 val. 07 min. Latvijoje šeštadienį vykstantį balsavimą dėl rusų kaip
antrosios valstybinės kalbos įvedimo stebintis parlamentaras
Gintaras Songaila teigia, kad vietovėse, kur gyvena daugiau
rusakalbių, fiksuojamas didesnis balsuojančiųjų aktyvumas. „Mes pastebėjime, kad slaviakalbėse apylinkėse aktyvumas
didesnis, kai kuriuose apylinkėse jis 12 val. jau viršija 50 proc.
- tas rodo, kad yra daug balsuotojų, kurie gali pasisakyti ir už
rusų kalbą“, - telefonu iš Latvijos sakė G. Songaila.
Vienoje Kraslavos mokyklų rinkimus stebintis Lietuvos
parlamentaras taip pat pastebi, kad į balsavimo slaptumą čia
žiūrima liberaliau, nei įprasta Lietuvoje. „Pavyzdžiui, čia, kur aš esu, tai, sakyčiau, nepakankamai yra
izoliuotos balsavimo kabinos, būna ir po du ateina balsuoti“, -
pastebėjimais dalijosi parlamentaras. Jis taip pat sakė, kad iki pietų balsuoti ėjo daugiau žmonių,
vėliau jų srautas šiek tiek atslūgo.
13 val. 53 min. Referendume dėl valstybinio rusų kalbos statuso dalyvavo, 12 val.
duomenimis, 414 867 žmonės, arba 26,85 proc. bendro rinkėjų
skaičiaus, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) turimi duomenys. Aktyviausi rinkėjai buvo Kuržemėje, kur balsavo 30,45 proc.
rinkėjų, Vidžemėje - 29,6 proc., Žemgalėje - 29,14 proc.,
Latgaloje - 26,33 proc. Rygoje iki 12 val. balsavo 24,75 proc. rinkėjų. Kituose miestuose aktyvūs buvo Rezeknės, Jekabpilio ir Valmieros
gyventojai.
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti daugiau nei
770 tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių
Latvijos piliečių. Iš viso Latvijoje 7 val. vietos laiku atsidarė 950 balsavimo
apylinkių, kurios veiks iki 22 val. vakaro, o pirminiai plebiscito
rezultatai bus pradėti skelbti jau po kelių valandų.
13 val. 14 min. Latvijos prezidentas A. Bierzinis, šeštadienį viešintis Lenkijoje su darbiniu
vizitu, savo šalies ambasadoje Varšuvoje balsavo referendume dėl
valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, nepritardamas
šiam pasiūlymui, pranešė jo atstovė Liga Krapane.
„Prezidentas balsavo palaikydamas latvių kalbą“, - ji sakė
naujienų agentūrai BNS.
Pasak jos, Lenkijos žiniasklaida rodė didelį susidomėjimą
šiuo referendumu - žurnalistai klausinėjo Latvijos vadovo, kodėl
yra labai svarbu balsuoti už išskirtinio latvių kalbos išlaikymą.
Latvijos ambasada Varšuvoje buvo informuota, jog į joje
veikiančią balsavimo apylinkę atvyks autobusas su 100 Latvijos
piliečių, nurodė L. Krapane.
Latvijos prezidento delegacijos nariai taip pat balsavo
ambasadoje, o vėliau išvyko į oro uostą skristi į savo šalį.
Tikimasi, kad A. Bierzinis pranešimą apie referendumo rezultatus
padarys sekmadienio rytą.
Referendumo organizatoriai siūlo pakeisti konstituciją, kad
rusų kalba butų pripažinta antrąja valstybine Latvijoje. Kad šie
pakeitimai įsigaliotų, jiems per referendumą turi pritarti bent 772
583 rinkėjai.
Prieš prasidedant balsavimui A. Bierzinis paragino piliečius
atsakingai pareikšti savo valią ir užtikrinti, kad latvių kalba
išliktų vienintele valstybine.
Rusakalbiai siekia oficialaus statuso suteikimo savo kalbai
Latvijos rusakalbių mažuma, sudaranti maždaug vieną trečdalį
šalies gyventojų, mano, kad oficialaus statuso suteikimas rusų
kalbai padarytų galą tam, ką ji vadina 20 metų trunkančia
diskriminacija.
Etniniams latviams referendumas, kuriuo tikslas yra papildyti
Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius rusų kalbos
kaip antrosios valstybinės kalbos apibūdinimu, - tai šiurkštus
mėginimas pasikėsinti į Latvijos nepriklausomybę, kuri buvo
atgauta prieš 20 metų.
Latvijos prezidentas A. Bierzinis
pareiškė, kad atiduoti balsą už pataisą dėl rusų kalbos
reikštų „balsuoti prieš Latviją kaip šalį“, o ministras
pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad latvių kalba yra „vienas
iš valstybės fundamentų“.
Nors prognozės rodo, kad plebiscitas dėl rusų ir latvių kalbų
statuso sulyginimo patirs pralaimėjimą, tačiau nesutarimai Latvijos
visuomenėje neišvengiamai pagilės.
Referendumą inicijavo radikali rusakalbių bendrija „Gimtoji
kalba“ ( „Rodnoj jazyk“) , kuriai vadovauja Vladimiras Lindermanas,
Jevgenijus Osipovas ir Aleksandras Gaponenka , sugebėjusi
užsitikrinti daugiau nei 10 proc. rinkėjų balsų.
Tai, kad jų iniciatyva dėl referendumo paskelbimo baigėsi
sėkme iš dalies lėmė ir tai, kad po parlamento rinkimų, kuriuose
praėjusių metų rudenį daugiausiai vietų gavo nuosaiki prorusiška
partija „Santarvės centras“ (SC), ji taip ir nebuvo pakviesta į
vyriausybę.
„SC taikinga taktika pateko į aklavietę. Net jeigu per kitus
rinkimus SC gaus 35 ar 40 vietų Seime, tai nieko nepakeis. Reikia
keisti kovos taktiką“, - tada savo pareiškime nurodė draugija
„Gimtoji kalba“ .
Kad referendumas pavyktų, už pataisas turi balsuoti 771 350
tūkst. žmonių - pusė visų balsavimo teisę turinčių Latvijos
piliečių.
Tačiau referendumo iniciatorių tai netrikdo.
„Mūsų tikslas - surinkti kiek įmanoma daugiau balsų, kad
parodytume Europai, jog Latvijoje nepaisoma tūkstančių žmonių
požiūrio“, - plebiscito išvakarėse sakė V. Lindermanas rusų kalba
leidžiamam dienraščiui „Vesti Segodnja“.
Nors Latvijoje esama rusų šeimų, kurios čia gyveno
šimtmečius, dauguma rusakalbių persikėlė čia, kai Maskva mėgino
pakeisti etninį balansą per pusę šimtmečio trukusią sovietinę
okupaciją po Antrojo pasaulinio karo.
Sovietų Sąjungos pilietybė Latvijoje nebegaliojo nuo
nepriklausomybės atkūrimo, o persikėlėlių bendruomenės nariai
turėjo teisę prašyti Latvijos pilietybės, tačiau privalėjo
išlaikyti kalbos egzaminą. Priešingu atveju jie likdavo asmenimis
be pilietybės arba turėdavo prašytis Rusijos paso.
„20 metų mano motina neturėjo jokios valstybės pilietybės, ir
ji mirs turėdama tokį statusą“, - sakė nedidelės kairiosios
prorusiškos partijos „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“
atstovas Miroslavas Mitrofanovas.
Pasak jo, nors šio referendumo sėkmė mažai tikėtina, toks
balsavimas bus itin svarbus nuotaikų veidrodis.
M. Mitrofanovo nuomone, Latvija turėtų imti pavyzdį iš kitų
Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Ateityje sąžiningas sprendimas būtų pripažinti rusų kalbą
valstybine kai kuriose savivaldybėse. Mes žvelgiame į kitų Europos
šalių patirtį, tokių kaip Ispanija ir Britanija, kur turėjo
praeiti daug laiko, kol katalonų ir velsiečių kalbos buvo
pripažintos oficialiomis mažumų kalbomis“, - aiškino jis.