Tikriausiai daugelis amerikiečių sutiktų su tuo, kad ši rinkimų vasara JAV politikai buvo nuobodoka – bent jau palyginti su 2008 metais. Tąsyk visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjosi įspūdingu B. Obamos skrydžiu.
Jaunas, regis, nepamatuotus tikslus sau ir Amerikai keliantis politikas iš Čikagos netikėtai užgožė pagrindine favorite tapti Demokratų partijos kandidate į prezidento postą laikytą Hillary Clinton.
Įdomybių nestigo ir kitoje – respublikonų stovykloje. Čia patyręs Johnas McCainas savo partnere kovai su B. Obama ir Joe Bidenu pasirinko Sarah Palin, kuri dažnai glumino absoliučiu politikos neišmanymu.
Bet 2012-ųjų rinkimų kampanija kol kas labiau verčia žiovauti – mat nors oficialiai 65 metų M. Romney kandidatu į prezidento postą bus patvirtintas tik pirmadienį – per Respublikonų partijos nacionalinį suvažiavimą Tampos mieste Floridos valstijoje, jis jau nuo sausio vadinamas B. Obamos varžovu rinkimuose.
Bet ar užteks tik kritikos? Priekaištus demokratų prezidento administracijai žeriantis M.Romney pats sulaukia nemažai abejonių, o ir apklausose B. Obamos niekaip neaplenkia.
B. Obamos kelias – klampus
Potencialo įveikti B. Obamą lyg ir yra. Suvienyti JAV prieš ketverius metus žadėjęs demokratas gali švęsti vos kelias akivaizdžias pergales.
Kai pernai gegužę JAV specialiosios pajėgos Pakistane nukovė „Al Qaeda” vadeivą Osamą bin Ladeną, amerikiečiai net vėlyvą naktį išėjo džiūgauti į gatves. Baigtas ir karas Irake.
Kas dar? Sveikatos apsaugos reforma – ambicingiausias B. Obamos kadencijos tikslas įvykdytas tik iš dalies: nors naujoji sistema formaliai veikia, į „Obamacare” spjauna daugiau nei pusė amerikiečių.
Pataisyta šalies ekonomika? Taip, variklis vėl burzgia – šalies bendrasis vidaus produktas 2010 metais pakilo 3 proc., o pernai – 1,7 proc. Vis dėlto labiau girdėti tik labai pamažu nykstančios bedarbių armijos maršas, o JAV valstybės skola artėja prie 16 trilijardų dolerių.
Valstybės išlaidos pajamas vien šiais fiskaliniais metais viršys 1,3 trilijardo dolerių, o karas Afganistane kainuoja 2 mlrd. dolerių. Ir ne kasmet – kiekvieną savaitę.
Amerikiečiams analizės nereikia
Kartu su ekonomine neslūgsta ir socialinė įtampa. 46 mln. amerikiečių gyvena žemiau skurdo ribos, o šaunamieji ginklai kasmet pražudo per 30 tūkst. žmonių.
B. Obamai nepadeda ir tai, kad, pavyzdžiui, realybės šou žvaigždės Kim Kardashian santuokos trukmė – 72 dienos – paprastam amerikiečiui greičiausiai bus svarbesnė žinia nei kokia nors nauja kovos su klimato kaita iniciatyva.
Analitikų nuomone, pernelyg išpūsta ir degalų kainos reikšmė – mat Amerikoje „net” 0,94 dolerio (2,66 lito) kainuojantis litras benzino laikomas brangiu.
Politinių debatų nenuspalvina ir tai, kad 52 proc. respublikonų Misisipės valstijoje iki šiol tiki, jog B. Obama yra musulmonas.
Kai pernai B. Obama Baltuosiuose rūmuose atidžiai stebėjo operaciją Pakistane, kur buvo susektas O. bin Ladenas, Amerikoje kaip tik liepsnojo iš esmės beprasmės diskusijos apie neva suklastotą jo gimimo liudijimą.
Be to, kažin ar galima kalbėti apie šalies mokslinę pažangą, kai 46 proc. amerikiečių tiki, kad žmogus buvo sukurtas būtent taip, kaip parašyta Biblijoje.
Giriasi verslininko įgūdžiais
Regis, visa tai M. Romney ir respublikonams, kurių rinkėjai tradiciškai pasižymi itin konservatyviomis pažiūromis, turėtų būti tik naudinga.
O ir laiko pasiruošti smūgiams B. Obamai respublikonų kandidatas turėjo apsčiai – nė vienas varžovas pirminiuose rinkimuose jam neprilygo.
Be to, M. Romney remia daugelis galingiausių JAV korporacijų, kurių vadovai nepatenkinti B. Obamos politika. Tad ši rinkimų kampanija jau vadinama brangiausia per visą Amerikos istoriją.
Tačiau nesnaudžia ir demokratai. Jie pasistengė atkreipti amerikiečių dėmesį į M. Romney polinkį viešai didžiuotis savo prabangiu gyvenimu.
„Ar iš tiesų pagirtina taip džiaugtis savo skiriama labdara? Juk nuoširdžiai skurstantiesiems aukojantis filantropas niekuomet tuo viešai nesimėgaus”, – klausė įtakingas savaitraštis „Newsweek”.
Negana to, analitikams užkliūva bene pagrindinis M. Romney argumentas, kodėl jis būtų geresnis JAV prezidentas negu B. Obama. Esą jo, kaip verslininko, įgūdžiai padės pasveikti šalies ekonomikai ir sukurti daugiau darbo vietų.
Kažin ar tai įtikina amerikiečius, neslepiančius pykčio, kad ekonomikos krizė beveik nepalietė turtingiausio 0,1 proc. šalies gyventojų sluoksnio. Būtent šiam sluoksniui priklauso M. Romney.
Godaus turčiaus reputacija
M. Romney yra sukaupęs maždaug 250 mln. dolerių vertės turto. Jis – vienas turtingiausių kandidatų į prezidentus per visą JAV istoriją.
Tiesa, JAV rinkėjai visuomet jautė silpnybę turtingiems politikams – juk neskurdo nei Johnas F. Kennedy, nei abu prezidentai Bushai. Niujorkiečiai meru išsirinko multimilijardierių Michaelą Bloombergą.
Tačiau Amerikoje svarbu ne tik turtai, bet ir reputacija. O dėl to, kad nenusikrato prastos godaus turtuolio reputacijos, kaltas pats M. Romney.
Buvęs verslininkas mėgsta pozuoti prie savo 10 mln. dolerių vertės vasarnamio, tyčiotis iš „Nascar” automobilių lenktynes mėgstančios vidurinės klasės ir girtis, kaip jam „malonu atleisti darbuotojus”.
„Turtuoliui nereikia nuolat priminti, koks jis turtingas. Jei jis taip elgiasi, vadinasi, kažkas ne taip. Jis nesijaučia saugiai”, – rašė „Newsweek”.
Daug kam JAV įstrigo ir „The Washington Post” pasakojimas apie incidentą M. Romney dar mokantis vidurinėje mokykloje.
Būsimasis milijonierius esą ne tik užpuolė ir sumušė vieną prie klasės draugų nepritampantį paauglį, bet ir įsijautęs iškarpė jo ilgus plaukus. Tarsi būtų atlikęs žygdarbį, M. Romney to netgi nebandė paneigti.
Todėl galbūt ir nestebina naujausi apklausų duomenys, rodantys, kad net 89 proc. amerikiečių tiki, jog M. Romney į prezidentus nusitaikė siekdamas padėti turčiams. Kartu – ir sau.
Mįslės dėl mokesčių
O JAV rinkėjai iš kandidatų į svarbiausius postus pirmiausia tikisi visiško skaidrumo – pradedant santuokine ištikimybe ir sveikatos būkle, baigiant finansų išklotinėmis.
Tai – dar viena M. Romney silpnoji vieta. Jis iki šiol atkakliai atsisako pateikti skirtingais metais mokėtų mokesčių deklaracijas.
Kodėl? Buvęs abiejų George’o W.Busho rinkimų kampanijų strategas Markas McKinnonas jau pareiškė, kad dėl M. Romney mokesčių deklaracijų – „kažkas akivaizdžiai negerai”.
Senato demokratų lyderis Harry Reidas netgi pasiūlė neatmesti tikimybės, kad respublikonų kandidatas 10 metų apskritai nemokėjo jokių mokesčių.
Kai galiausiai M. Romney nusileido ir pateikė 2010 metų deklaraciją, paaiškėjo, kad jis mokesčius mokėjo pagal mažesnį tarifą negu dauguma vidurinės klasės amerikiečių – 13,9 proc. nuo 21,7 mln. dolerių pajamų.
Be to, iš deklaracijoje pateikiamo investicijų sąrašo galima spręsti, kad JAV „geriausia šalimi pasaulyje” vadinantis M. Romney – ne toks jau didelis patriotas.
Iki 2010-ųjų M. Romney laikė 3 mln. dolerių viename Šveicarijos banke, o investicijų fondai Bermudose ir Kaimanų salose padėjo jam išvengti didesnių mokesčių.
Tarp respublikono investicijų – mažiausiai 1 mln. dolerių įnašas į ribotos rizikos fondo „Elliott Associates” veiklą.
Šis fondas garsėjo labai nehumaniška veikla. Jis superka pigias skurdžių Afrikos šalių obligacijas, o paskui paduoda į teismą šių valstybių vyriausybes taip jas dar labiau nuskurdindamas.
Be to, iki šiol neaišku, kas slypi kitų metų deklaracijose. B. Obamos, kuriam dėl deklaracijų nekyla jokių problemų, rinkimų štabas jau paprašė laikytis skaidrumo. O M. Romney – pateikti 2011 metų deklaraciją, nors respublikonas tai vilkina.
Remiasi primityvia strategija
M. Romney tokius reikalavimus, regis, laiko nepagrįstu B. Obamos stovyklos puolimu.
„Aš paprasčiausiai nesu nusiteikęs duoti B. Obamos žmonėms šimtus ar tūkstančius dokumentų puslapių, kurių duomenis jie iškraipytų”, – tvirtina respublikonų kandidatas. M. Romney nenoras atsakyti į neparankius klausimus vis dažniau pastebimas.
Kai dar praėjusių metų gruodį respublikonams palankaus televizijos kanalo „Fox News” žurnalistas Bretas Baieris M. Romney paprašė patikslinti sveikatos apsaugos ir imigracijos politikos nuostatas, jis tiesiog užsiplieskė: „Tokių klausimų nelaukiau!”
Kitaip tariant, bent jau kol kas M. Romney stovyklos net ne pagrindinė, o vienintelė aiški strategija – pulti B. Obamą ir neigti bet kokius demokratų prezidento administracijos darbus.
Rizikuoti ir siūlyti ką nors alternatyvaus, geresnio nei B. Obama? Kam? M. Romney nekalba nei apie savo praeitį, nei apie ateities planus.
Kažin ar padės P. Ryanas
Dabar jau abejojama, ar M. Romney padės ir kandidatu į viceprezidentus pasirinktas Paulas Ryanas – Viskonsino valstijos į Atstovų Rūmus deleguotas kongresmenas.
Iš pradžių viltasi, kad jaunas 42 metų politikas, remiamas konservatyvaus Arbatėlės judėjimo, sutelks rinkėjus, kritiškai vertinančius dabartinės administracijos ekonomikos politiką.
Mat P. Ryanas Atstovų Rūmuose su pagalbininkais pernai sukurpė kontroversišką ilgalaikį biudžeto planą. Jo esmė – ne skatinti ūkio augimą, o visomis išgalėmis taupyti. O tai tarsi ir prieštarautų pagrindinėms M. Romney idėjoms.
Nesugeba suformuluoti plano
Tiesa, kita problema – amerikiečiai nelabai suvokia, ką būtent siūlo respublikonų stovykla. Tiek M. Romney, tiek į viceprezidentus taikantis P. Ryanas kol kas labiau glumina nei aiškina.
„B. Obama vadovauja prasčiausiam ekonomikos atsigavimui per pastaruosius 70 metų. Šiuo metu Amerika yra į neviltį, abejones ir didžiules skolas įklimpusi valstybė”, – ne kartą girdėtus teiginius kartojo P. Ryanas.
Daugelio analitikų nuomone, jis kalba taip naiviai, tarsi būtų patogiai pamiršęs, kad į tokią sunkią situaciją JAV įstūmė būtent respublikonai su prezidentu G. W. Bushu priekyje.
„Atrodo, kad šiemet raudonieji linkę pasikliauti vien pykčiu ant B. Obamos, – pareiškė konservatyvių pažiūrų šiaip jau neslepiantis politikos apžvalgininkas Craigas Shirley. – Jie nesiūlo naujų idėjų.
O juk reikia naujos formulės. Žinutės, kuria Amerikos žmonėms būtų pasakyta: „Per ketverius metus nieko neišėjo. Aš turiu geresnį planą ir štai koks jis.”
„M. Romney mano, kad į Baltuosius rūmus nuskris vien kritikuodamas B. Obamą ir jo ekonomikos politiką. Bet amerikiečiai nori išgirsti, kuo M.Romney planas geresnis”, – pridūrė „The Wall Street Journal”.
Užsienyje – vien akibrokštai
Ne ką geriau M. Romney netgi kaip kandidatui sekasi užsienyje. B. Obamą 2008-aisiais Berlyne pasitiko šimtai tūkstančių vokiečių, o respublikoną kol kas lydi apmaudūs kluptelėjimai.
Liepos pabaigoje M. Romney pirmiausia supykdė britus pareikšdamas, kad jam „kelia nerimą” Londono pasirengimas olimpinėms žaidynėms.
Taip, britų spauda pati peikė būsimus transporto kamščius ir kitokias problemas – kaip vėliau paaiškėjo, visai be reikalo.
Tačiau M. Romney pastaba buvo palaikyta nemandagaus svečio kišimusi į šeimos barnį.
„Žinoma, kur kas lengviau surengti olimpiadą kur nors dykumoje”, – tarstelėjo Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas. M. Romney 2002 metais vadovavo Solt Leik Sičio žiemos olimpinių žaidynių organizaciniam komitetui.
Vėliau atvykęs į Jeruzalę, respublikonas sugalvojo viešai palyginti Izraelio ir Palestinos autonomijos bendrojo vidaus produkto dydį vienam gyventojui ir iškart nusipelnė rasisto etiketės.
Tuomet jis pavadino Jeruzalę Izraelio sostine, nors net didžiausias Tel Avivo sąjungininkas Vašingtonas nepripažįsta Izraelio aneksuotos Rytų Jeruzalės žydų valstybės dalimi.
Galiausiai Lenkijoje M. Romney dėl atakų prieš JAV profesines sąjungas sukritikavo judėjimas „Solidarnosc”.
Po tokių akibrokštų jau ne tik B. Obamos kampanijos strategai, bet ir eiliniai stebėtojai gali abejoti, ar M. Romney yra subrendęs eiti itin atsakingas JAV prezidento pareigas.
Abu kandidatai – konservatyvių pažiūrų
65 metų M. Romney dalyvavo ir 2008 metų prezidento rinkimuose, tačiau tuomet respublikonų nominaciją laimėjo Johnas McCainas. Vis dėlto šįmet jis nugalėjo lengvai.
Buvęs Masačusetso gubernatorius yra mormonas. Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jis kaip mormonų misionierius pustrečių metų praleido Prancūzijoje ir laisvai kalba prancūziškai.
Masačusetse M. Romney įvykdė sveikatos apsaugos reformą, kuri vėliau tapo B. Obamos pertvarkų nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje pagrindu. Nors būtent šią sistemą kritikuoja M. Romney.
Respublikonas žada sumažinti korporacinius mokesčius, atleisti federalinio reguliavimo vadžias ir apriboti valstybės išlaidas.
Kaip ir B. Obama, M. Romney nėra kokio nors karo, kuriame dalyvavo JAV, veteranas. Tai – pirmas toks atvejis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Kandidatu į JAV viceprezidentus M. Romney pasitelkė 42 metų P. Ryaną. Šis jau septynias kadencijas Atstovų Rūmuose dirbantis politikas populiarus tarp konservatyvaus Arbatėlės judėjimo aktyvistų.
Vadovaudamas Atstovų Rūmų Biudžeto komitetui P. Ryanas su pagalbininkais sukurpė kontroversišką ilgalaikį biudžeto planą. Pagal šį projektą, kurį vėliau atmetė demokratų kontroliuojamas Senatas, vyriausybė būtų turėjusi apkarpyti biudžetą 5,3 trilijono dolerių.
P. Ryanas gali padėti M. Romney nugalėti savo gimtojoje Viskonsino valstijoje, kurios rinkėjai kol kas labiau linkę balsuoti už B. Obamą.
Jaunystėje P. Ryanas buvo išrinktas Išleistuvių vakaro karaliumi. Jis taip pat garsėja didžiule aistra kūno rengybai ir mėgsta gaudyti šamus plikomis rankomis.
Paini pirminių rinkimų sistema
JAV prezidento rinkimų sistema yra gana archajiška ir sudėtinga. Iš esmės iki lapkričio, kai rinkėjai jau renkasi iš dviejų pagrindinių kandidatų, rinkimai vyksta jau nuo sausio.
Metų pradžioje prasideda Demokratų ir Respublikonų partijų pirminiai rinkimai ir vadinamieji pasitarimai (anglų k. – caucuses).
Pirminių rinkimų metu partijos šalininkai ir registruoti jų nariai balsuoja už, jų nuomone, tinkamiausią pretendentą tapti partijos kandidatu į JAV prezidentus.
Tiesa, tai nėra tiesioginiai vieno ar kito politiko rinkimai. Nors rinkėjai balsuoja už kandidatus, iš esmės rinkimais nusprendžiama, kurį atstovą per partijos nacionalinį suvažiavimą vasaros pabaigoje parems partijos delegatai iš paskirų valstijų.
Pavyzdžiui, šiais metais M. Romney lengvai ir anksti užsitikrino daugelio respublikonų delegatų paramą, tad partijos nacionalinis suvažiavimas bus tik formalumas.
Bet jei kova tarp mažiausiai dviejų kandidatų atkakli, galutinį pirminių rinkimų laimėtoją gali lemti vadinamieji superdelegatai, neatstovaujantys nė vienai valstijai ir galintys balsuoti, už ką nori.