„Arnault neturi kitos išeities, tik paduoti į teismą
(dienraštį) „Liberation“, atsižvelgiant į šios antraštės
nepaprastą vulgarumą ir agresyvumą“, - sakoma jo atstovo
pranešime, kuriame aiškinama, kodėl verslininkas pateiks ieškinį
dėl kairiosios pakraipos leidinio šmeižto.
B. Arnault, vadovaujantis prabangos prekių konglomeratui LVMH,
teigia, kad siekdamas tapti Belgijos piliečiu nemėgina išvengti
didelių mokesčių, kuriuos naujoji Prancūzijos socialistų
vyriausybė ketina įvesti turtingiems šalies gyventojams.
„Liberation“ antraštė, išspausdinta ant besišypsančio LVMH
vadovo nuotraukos, siejama su ankstesnio Prancūzijos prezidento
Nicolas Sarkozy viešai išsakyta replika „Casse-toi,
pov' con“ („Dink, skurdžiau idiote“) vyrui, kuris atsisakė paspausti
jam ranką.
Šį įžeidimą vėliau dažnai primindavo N. Sarkozy kritikai iš
kairiųjų stovyklos.
B. Arnault, kurį sieja glaudūs ryšiai su N. Sarkozy, laikomas
ketvirtuoju turtingiausiu vyru pasaulyje, o žurnalas „Forbes“ jo
turtą vertina 41 mlrd. JAV dolerių.
Jis sekmadienį atmetė kritiką, kad esą elgiasi nepatriotiškai,
teigdamas, kad neketina tapti mokesčių tremtiniu, nors prašo
Belgijos pilietybės tuo metu, kai krizės prislėgta Prancūzija
ruošiasi įvesti 75 proc. pajamų mokestį daugiausiai
uždirbantiems.
„Esu ir liksiu mokesčius mokantis Prancūzijos gyventojas, o
šiuo atžvilgiu aš, kaip ir viso Prancūzijos žmonės, vykdysiu
savo fiskalines prievoles“, - B. Arnault sakė naujienų agentūrai
AFP, pridūręs, kad jo siekis gauti antrą pilietybę „susijęs su
asmeninėmis priežastimis“.
„Liberation“ pagrindinis akcininkas baronas Edouard’as de
Rothschildas pareiškė, kad palaiko
laikraščio poziciją ir kad pats moka mokesčius „gera valia“.
„Tiesiog tai buvo padaryta provokuojančiu „Liberation“ stiliumi,
ir manau, jog tai buvo labai gera rinkodaros operacija, - pažymėjo
jis. - Kai prašote labiausiai pasiturinčių žmonių dvejus metus
dėti pastangas - pastangas dėl nacionalinio solidarumo, su tuo
turėtų būti sutinkama.“
Kai 1981 metais Prancūzijoje buvo išrinktas ankstesnis
socialistas prezidentas Francois Mitterrand’as,
B.Arnault trejus metus gyveno Jungtinėse Valstijose ir grįžo į
Prancūziją tik tuomet, kai socialistai perėjo prie
konservatyvesnės ekonomikos politikos.
Sekmadienio vakarą duodamas interviu televizijai socialistas
prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad
B.Arnault „privalo pasverti, ką reiškia prašytis kitos pilietybės,
nes mes didžiuojamės būdami prancūzais“.
B.Arnault žingsnį smerkė tiek kairiosios, tiek dešiniosios
Prancūzijos partijos, vadindamos jį išdavikišku.