Europos humanitarinio
universiteto (EHU) politologijos dėstytoja sakė mananti, kad per
sekmadienio Baltarusijos parlamento rinkimus stebėtojams nebus
sudaromos sąlygos tinkamai dirbti savo darbą.
Jos nuomone, prie permainų Baltarusijoje reikšmingai galėtų
prisidėti sudėtinga ekonominė situacija ir vieninga Europos
politika Minsko atžvilgiu. Tačiau T.Chulickaja perspėjo, kad
ekonominės sankcijos nuskurdintų tik eilinius baltarusius.
- Ko tikitės iš sekmadienio Baltarusijos parlamento rinkimų?
- Manau, kad jie bus vykdomi taip pat, kaip ir paskutiniai
prezidento ir parlamento rinkimai. Bus daug suvaržymo iš vietos
rinkimų komitetų, stebėtojai neturės galimybių stebėti
rezultatų skaičiavimą. Nesu tikra, ar stebėtojams bus sudaromos
galimybės dirbti apylinkėse balsavimo dieną. Kalbant apskritai,
nematau pažangos iš Baltarusijos valdžios link demokratinių
standartų vykdant rinkimus. Problemos lieka tos pačios.
- Dauguma opozicijos boikotuoja rinkimus. Kokį poveikį tai turės?
- Dvi didžiausios partijos praeitą savaitgalį nusprendė
nedalyvauti rinkimuose. Nesu tikra, ar boikoto taktika darys didelę
įtaką Baltarusijos visuomenei. Žmonės vis tiek ateis balsuoti.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nėra rinkimų tikrąja to
žodžio prasme, galbūt pamatę, kad nėra opozicijos kandidatų
sąraše, žmonės susimąstys, jog kažkas negerai šalyje.
- Rinkimų aktyvumas, ko gero, viršys 50 proc.?
- Taip. Baltarusijoje ilgai trunka išankstinis balsavimas. Jis
prasidėjo dar antradienį. Iki penktadienio jau balsavo 12,5 proc.
rinkėjų. Deja, šis išankstinis balsavimas yra rinkimų komitetų
instrumentas manipuliuoti rinkėjų aktyvumu. Žinau, kad
nepriklausomi stebėtojai daug kalbėjo apie išankstinio balsavimo
procedūras. Studentai ir valstybės kontroliuojamų įmonių
darbuotojai yra įtikinėjami administracijos dalyvauti rinkimuose iš
anksto.
- Žmonės patiria spaudimą balsuoti iš anksto?
- Na, studentai sulaukia „rekomendacijų“ iš universitetų
administracijos balsuoti iš anksto ir nelaukti sekmadienio. Žinoma,
jie gali ir neiti, bet matome, kad daugybė studentų balsuoja, ypač
jei jie nėra iš Minsko ar kitų didesnių miestų ir gyvena
bendrabučiuose.
- Jei rinkimai būtų sąžiningi, kiek paramos sulauktų A. Lukašenkos sąjungininkai, kiek opozicija, ar būtų didelis skirtumas Minske, Gardine ir provincijoje?
- Keblus klausimas. Neturėjome rinkimų paskutinius 17 metų.
Sudėtinga pasakyti, kaip balsuotų žmonės, jei vyktų sąžiningi
rinkimai. Manau, kad parama opozicijai nebūtų labai didelė, galbūt
žmonės paremtų A.Lukašenkos elitą. Kita vertus, A. Lukašenkos
elitas išvis neturėtų būti rinkimų sąraše normaliuose
demokratiniuose rinkimuose. Toks būtų mano atsakymas.
- Sakote, kad nematote permainų demokratijos link. Kas galėtų atnešti pokyčius? Kaip gali paveikti ekonominė situacija - juk baltarusiai dabar nerimauja, kad valiuta vėl gali būti devalvuota?
- Permainos reikalingos visose srityse, ne tik ekonomikoje -
pilietinėje visuomenėje, reikalinga tarptautinė parama. Negaliu
pateikti tiesaus atsakymo, kas turi būti padaryta. Žinoma,
ekonominė situacija gali būti signalas gyventojams, kad ne viskas
yra gerai su valdžia šalyje. Jei pilietinė visuomenė ir opozicija
būtų aktyvi, tai būtų signalas rinkėjams. Jei Europa turėtų
vieningą strategiją dėl Baltarusijos, tai taip pat būtų signalas
baltarusiams.
- Ar, jūsų nuomone, dabar tokios bendros strategijos nėra?
- Nematome vieningos strategijos. Europa nori remti ir remia
Baltarusiją, bet nuo 2008 metų, kai buvo vadinamasis liberalizacijos
periodas, įvyko daugybė permainų politikoje Baltarusijos
atžvilgiu. Buvo bandymų bendradarbiauti su A. Lukašenkos valdžios
atstovais, buvo ir spaudimo, kuris neatitiko ankstesnių žingsnių.
Matome, kad Baltarusijos valdžia yra neprognozuojama santykiuose su
ES, bet ir ES karts nuo karto nesugeba pademonstruoti bendros
reakcijos į Baltarusijos valdžios veiksmus. Žinoma, sulaukiame
paramos iš ES, bet jos galbūt reikėtų daugiau.
- Lietuvoje ir kitose ES šalyse diskutuojama, ar rezultatų gali duoti sankcijos ir režimo izoliacija. Kokia jūsų nuomonė?
- Manau, kad politinės ir simbolinės sankcijos gali paveikti
Baltarusiją. Buvo kalbų apie Pasaulio ledo ritulio čempionato
atšaukimą - manau, kad tai galėtų suveikti. Bet nesakyčiau taip
apie ekonomines sankcijas. Tai jautresnis klausimas, nes jei
ES įvestų ekonomines sankcijas, pirmiausia pablogėtų eilinių
žmonių gyvenimas, o elitas išlaikytų tuos pačius pragyvenimo
standartus.
Žinoma, niekada negali prognozuoti, kaip sureaguotų A. Lukašenka
- jis gali nuspręsti paleisti politinius kalinius arba gali dar
daugiau žmonių įkišti į kalėjimus.
* * *
Europos humanitarinis universitetas 1992 metais buvo įkurtas
Minske nedidelės grupės intelektualų, tačiau 2004 metais buvo
priverstas nutraukti savo veiklą Baltarusijoje. Padedant Lietuvos
vyriausybei, Europos Komisijai ir Jungtinėms Valstijoms,
universitetas atnaujino savo veiklą Lietuvoje ir nuo 2005 metų
siūlo studijuoti bakalauro bei magistro pakopų programose.
T. Chulickaja universitete dirba penktus metus. Ji yra baigusi
Baltarusijos valstybinį universitetą, po to dar studijavo Maskvoje.