Mo Yanas, kuris yra vienas svarbiausių Kinijos pastarųjų penkių dešimtmečių rašytojų, tapo pirmuoju šios šalies piliečiu ir vos antruoju kinų kalba rašančiu kūrėju, gavusiu šią prestižinę premiją.
57 metų rašytojas, kurio tikrasis vardas yra Guan Moye, galbūt labiausiai užsienyje garsėja savo 1987 metų apysaka „Raudonasis gaolianas“ (Hong Gaoliang) - pasakojimu apie brutalų smurtą Rytų Kinijos kaime - kur rašytojas pats užaugo - 3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiuose.
Vėliau šią istoriją garsus kinų režisierius Zhang Yimou pavertė kino filmu, kuris pelnė didelį pripažinimą.
Savo stiliumi, kuris lyginamas su Gabrielio Garcios Marquezo magiškuoju realizmu, Mo Yanas parašė ir tokias garsias knygas kaip „Didelės krūtys ir platūs klubai“ (Fengru feitun), „Vyno respublika“ (Republic of Wine) ir „Gyvenimas ir mirtis kankina mane“ (Shengsi pilao).
Jis taip pat parašė dešimtis kitų romanų, apysakų, apsakymų, kuriuose paprastai vengiama šiuolaikinių klausimų ir vietoje to žvelgiama į neramų Kinijos XX-ąjį amžių. Į jo istorijas dažnai įliejama politikos ir tamsaus, ciniško humoro.
Fonu jo istorijoms tampa ir 1911 metų revoliucija, nuvertusi Kinijos paskutinę imperatorių dinastiją, ir brutali Japonijos karo metų invazija, ir nesėkminga komunistinės Kinijos 6-ojo dešimtmečio žemės reforma, ir Mao Zedongo 1966-1976 metų kultūrinės revoliucijos beprotybė.
Tokių laikų aprašinėjimas reiškia riziką peržengti ribą, kuri skiria tai, kas dar priimtina, ir kas jau yra politinis tabu Komunistų partijai.
Naujausias jo romanas, 2009 metų „Varlė“ (Frog), laikomas ir pačia drąsiausia jo knyga, nes joje griežtai vertinama Kinijos „vieno vaiko“ politika bei ją negailestingai įgyvendinantys vietos valdžios pareigūnai, kurie nesibodi taikyti tokių priemonių kaip priverstiniai abortai ir sterilizavimas.
Šio romano veikėja yra akušerė, entuziastingai propaguojanti tokią praktiką. Tačiau vėliau ji puola atgailauti - po alkoholio sukeltos haliucinacijos, kai regi, kaip ją puola tūkstančiai varlių, kurių kvarkimas yra jos per abortus nužudytų kūdikių klyksmai.
Nepaisant tokio turinio, Mo Yanas kol kas sugeba išvengti rimtų konfliktų su komunistų valdžia.
Tai padaryti jam padeda ir valstybės sankcionuotos Kinijos rašytojų draugijos vicepirmininko postas.
Naujasis Nobelio premijos laureatas taip pat rėmė oficialią meno ir kultūros politiką, kuri teigia, kad menas ir literatūra turi tarnauti socialistiniam reikalui ir, tuo pačiu, nekelti grėsmės Komunistų partijos valdymui.
Kai kurie jo amžininkai jį dėl to kritikavo. Tačiau sakydamas kalbą 2009 metų Frankfurto knygų mugėje, Mo Yanas tvirtino, kad rašytoją reikėtų vertinti tik pagal jo darbus.
„Rašytojas turėtų reikšti kritiką ir pasipiktinimą tamsiąja visuomenės puse ir žmogaus prigimties bjaurumu“, - tokius jo žodžius citavo Kinijos žiniasklaida.
„Kai kas gali norėti šūkauti gatvėje, bet mes turėtume toleruoti tuos, kurie slepiasi savo kambariuose ir savo nuomonę reiškia pasinaudodami literatūra“, - sakė rašytojas.
Kinų literatūros specialistas Ericas Abrahamsenas pavadino Mo Yaną „didžiu rašytoju“, kuris pasakoja „dideles Kinijos istorijas ir „rašo Didįjį kinų romaną“.
„Tiek daug šiuolaikinių Kinijos istorijų savo prigimtimi yra politinės paprasčiausiai dėl to, kad politika taip smarkiai formavo neseną Kinijos istoriją ir visuomenę“, - sakė E. Abrahamsenas, kuris vadovauja leidiniui „China Publishing Industry Newsletter“.
„Tai neišvengiamai reiškia, kad jis rašys apie politiką. Jis taip pat yra labai apdairus dėl to, ką galima ir ko negalima rašyti“, - pridūrė E. Abrahamsenas.
Mo Yanas gimė kaimiškoje rytinėje Šandongo provincijoje ir daugelio jo knygų veiksmas vyksta jo gimtojoje Gaomi apygardoje.
Rašyti jis pradėjo tarnaudamas Liaudies išvadavimo armijoje 9-ojo dešimtmečio pradžioje ir pasirinko slapyvardį Mo Yanas, kuris reiškia „Nekalbėk“.
Rašytojas yra sakęs, jog tas slapyvardis atėjo iš vaikystės, kai jam, plepiam vaikui, būdavo liepiama nutilti, bet taip pat reiškia leidimą kalbėti rašytiniu žodžiu.
Nors kartais būdavo uždraudžiama kokia nors jo knyga, svarbiausi Mo Yano darbai dažniausiai būdavo išleidžiami.
Jis pelnė daugybę literatūrinių apdovanojimų, tarp jų - 2009 metų Newmanų kinų literatūros premiją ir 2007 metų „Man“ Azijos literatūros premiją; daug jo darbų buvo išversta į anglų ir kitas kalbas.
Valdžios palankiai vertinamam Mo Yanui paskirtą Nobelio premiją Kinija tikriausiai paskelbs kritiškus rašytojų balsus tildančios Komunistų partijos literatūros politikos pergale.
Tai būtų kontrastas Pekino reakcijai į ankstesnes su Kinija susijusias Nobelio premijas.
2000 metais vyriausybė labai kritiškai įvertino Nobelio literatūros premijos skyrimą Gao Xingjianui, kuris buvo pirmasis kinų kalba kuriantis rašytojas, gavęs šią premiją. Gao Xingjianas 9-ajame dešimtmetyje pabėgo iš Kinijos, o 1997-aisiais gavo Prancūzijos pilietybę.
Pekinas taip pat smerkė 1989-ųjų Nobelio taikos premijos paskyrimą išeivijoje gyvenančiam Tibeto dvasiniam lyderiui Dalai Lamai ir 2010-ųjų Nobelio taikos premiją kalinamam politiniam disidentui Liu Xiaobo.
