Jei Irane yra konkretus žmogus, keliantis didžiausią Vakarų susirūpinimą, jis – generolas Mohammedas Ali Jafari, vadovaujantis Irano revoliucinei gvardijai.
Užgrūdintas kankinimų buvusio Irano šacho Mohammado Rezos Pahlavi kalėjimuose, M. A. Jafari buvo vienas tų studentų, kurie 1979 metų lapkritį įsiveržė į JAV ambasadą Teherane.
Vėliau būsimasis generolas, kuris pagal išsilavinimą yra architektas, kovojo Irano ir Irako kare, o 2007-aisiais buvo paskirtas vadovauti elitinei Revoliucinei gvardijai. O ši organizacija, ajatolos Ruhollah Khamenei įkurta ginti islamo revoliuciją, jau tapo valstybe valstybėje.
Šiandien Revoliucinė gvardija, dar vadinama Pasdaranu, kontroliuoja kelias strategines Irano bendroves ir iš esmės yra efektyvesnė karinė jėga nei reguliarioji šalies armija. 13 iš 21 ministro Irano vyriausybėje ura buvę Pasdarano nariais.
O tarp pastarųjų pats nuožmiausias – būtent M. A. Jafari. Pavyzdžiui, 55 metų generolas 2009-aisiais paskelbė, kad Iranas raketomis atakuos Izraelio branduolinių tyrimų centrą Dimonoje, jei žydų valstybė prieš tai smogs Irano branduoliniams objektams.
Dabar M. A. Jafari su pagalbininkais, regis, planuoja naują sąmokslą. Vakarų šalių žvalgybos tarnybos išsiaiškino, kad Irane slapta planuojama specialiai sukelti ekologinę katastrofą Ormūzo sąsiauryje – naftos prekybai strategiškai svarbiame kanale.
Slapto plano tikslas – užteršiant Ormūzo sąsiaurį laikinai užblokuoti svarbų vandens kelią naftos tanklaiviams. Taip būtų nubaustos Iranui nedraugiškos arabų valstybės, o Vakarai būtų priversti prisijungti prie didelės sąsiaurio valymo operacijos, prieš tai bent kuriam laikui atšaukdami sankcijas Teheranui.
Vakarų šalių žvalgybininkų teigimu, tokia M. A. Jafari planuojama operacija atspindi augančią neviltį Irane. Mat priešingai nei tvirtina pareigūnai Teherane, paskelbtas Irano naftos importo embargas šalies ekonomiką tiesiog žlugdo.
Iš naftos eksporto Iranas užsidirba sumą, prilygstančią daugiau nei pusei valstybės pajamų. Bet jei 2011 metų liepą per dieną buvo eksportuojama 2,4 mln. barelių naftos, tai šiemet jau parduodama tik 1 mln. barelių.
Be to, Iranui vis sunkiau parduoti naftą. Net šalys, neprisijungusios prie sankcijų Teheranui, vis dažniau vengia sandorių su Iranu, nes draudimo kompanijos atsisako apdrausti plukdomą naftą.
O kadangi produkcijos tempai Irane nebuvo sumažinti, šalies naftos talpyklos stovi sklidinos, pilni po Persijos įlanką plaukioje ir iraniečių tanklaiviai. Anot Vakarų žvalgybininkų, M. A. Jafari planuoja vieną tanklaivių specialiai nukreipti į uolą.
Revoliucinės gvardijos generolas greičiausiai seka buvusio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino pavyzdžiu. Jis per pirmąjį Persijos įlankos karą 1991 metais specialiai išleido į jūrą milijonus barelių naftos.
Persijos įlanką supančių šalių žvejybos pramonė patyrė milžiniškų nuostolių, o ekologinė žala buvo jaučiama dar daugelį metų.