Rusijos visuomenei – ir prasigėrimo bei išmirimo perspektyva

Trečiadienį Rusijoje paviešinta tyrimo ataskaita, kurioje atskleidžiama, kaip šalies žmonės įsivaizduoja savo šalies politinę ateitį. Įvairiuose miestuose iš įvairių visuomenės sluoksnių suformuotos grupės priėjo prie išvados, kad revoliucinės permainos Rusijoje neišvengiamos.

"VVP (Vladimirai Vladimirovičiau Putinai), nagi, atsisveikinkim", - su tokiu plakatu per prezidento gimtadienį į gatvę išėjo rusų aktyvistas.<br>AP
"VVP (Vladimirai Vladimirovičiau Putinai), nagi, atsisveikinkim", - su tokiu plakatu per prezidento gimtadienį į gatvę išėjo rusų aktyvistas.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 24, 2012, 4:52 PM, atnaujinta Mar 15, 2018, 9:45 PM

Klausimas tik vienas - kaip jos vyks. Numatyti trys įvykių scenarijai: geranoriškas valdžios atsinaujinimas, jos pasikeitimas dėl masinių neramumų ir netgi tautos išmirimas, praneša „Kommersant“ ir kiti Rusijos leidiniai.

Tyrimą atliko Rusijos strateginių tyrimų centras (STC), o šias plataus masto apklausas užsakė buvęs ilgametis Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

Įtakingas politikas pernai neteko visų savo postų valdžioje, kai 2011-ųjų rudenį išgirdęs apie viešai paskelbtą būsimą premjero Vladimiro Putino ir prezidento Dmitrijaus Medvedevo pasikeitimą postais, šį tandemo žingsnį atvirai sukritikavo.

Šiuo metu valdžios nemalonę pelnęs A. Kudrinas yra visuomeninės organizacijos „Pilietinių iniciatyvų komitetas“ narys.

Atlikdami tyrimą, ekspertai į apžvalgines grupes kvietė įvairaus amžiaus (nuo paauglių iki pensininkų) ir išsilavinimo (su aukštuoju ir be) piliečius. Grupės buvo renkamos Maskvoje, Samaroje, Vladimire ir kituose miestuose.

Atskirai apklausiami buvo 5-10 metų Maskvoje gyvenantys darbininkai iš Dagestano.

Visas šis tyrimas buvo skirtas išsiaiškinti, kaip pasikeitė visuomenės politinės nuotaikos nuo šių metų kovo mėnesio, kuomet prezidentu trečiai kadencijai buvo išrinktas V. Putinas.

Apie revoliucijos Rusijoje galimybę ir norą, kad ji įvyktų, kalbėta visose suformuotose grupėse. Ir apskritai visi diskusijų dalyviai sutiko, kad revoliucija – vienintelis realus būdas pakeisti dabartinę valdžią, jeigu ji atsisakys atsinaujinti geranoriškai.

Beje, tyrimo išvadose pažymima, kad žmonės apie baimę dėl revoliucijos ir jos padarinių kalbėjo kur kas mažiau nei pavasarį.

Ekspertų nuomone, būtent dėl to valdžia negali jaustis labai rami, nors masiniai Maskvos protestai ir aptilo.

Be to, pastebimas opozicinio judėjimo struktūrizavimasis. Tai, pavyzdžiui, parodė ir savaitgalį įvykę opozicijos lyderių internetiniai rinkimai, kuriuose balsavo 80 tūkst. žmonių.

Pasitikėjimas V. Putinu smuko

Tyrimą vertinę ekspertai nurodo, kad sostinės opozicionierių nuotaikos pasklido ir visoje Rusijoje: įvairiuose miestuose pastebimas didelis pasitikėjimo valdžios institucijomis, o pirmiausia V. Putinu, smukimas. 

Tiesa, rusų pasitikėjimas V. Putinu mažėjo jau nuo 2009 m. ir tik prieš pat prezidento rinkimus jo populiarumas ūgtelėjo. Tačiau dabar jis ir vėl smunka: savo šalies vadovu dar kovą pasitikėjo 55 proc. šalies gyventojų, o rugsėjo pabaigoje – jau tik 44 procentai. 

Reikia pastebėti, kad per minėtą laikotarpį ypač padaugėjo piliečių, kurie prezidentu nepasitiki kategoriškai.

Anot apklausos organizatorių, jeigu toks nepritariančiųjų skaičiaus augimo tempas išliks ir toliau, tai 2013 metais kategoriškai prieš prezidentą nusiteikusių žmonių dalis susilygins su 44 proc. pasitikinčiųjų V. Putinu. 

Ekspertai pažymi, kad visose nuomonių grupėse buvo vienodai neigiamai vertinamos prezidento viešųjų ryšių akcijos.

Taip pat visi STC respondentai negatyviai atsiliepė apie įstatymą, suvaržiusį galimybes organizuoti mitingus, šmeižto įstatymus ir visus kitus valdžios veiksmus, kuriais ribojama legali opozicinė veikla.

Tiek Maskvos, tiek regioninių miestų grupėse niekas nekalbėjo apie V. Putino praeities nuopelnus, nors dar pavasarį apie tai kalbėta nemažai. O viduriniosios klasės požiūris į prezidentą pasikeitė iš neigiamo į priešišką.

Valdžia nežino, ką daryti toliau?

Anot tyrimo išvadų, visuomenės požiūris stipriai pasikeitė ir į premjerą Dmitrijų Medvedevą, į kurį dar pavasarį buvo žvelgiama su ironija, bet gana geranoriškai. Mat D. Medvedevo vardas apskritai nebuvo minimas grupių diskusijose.

Tačiau visose grupėse buvo vieningai smerkiama Rusijos valdančioji partija „Vieningoji Rusija“, kuriai šiuo metu vadovauja D. Medvedevas. Dar pavasarį nuomonės apie „Vieningąją Rusiją“ buvo nevienareikšmės.

Ekspertai šias pasikeitusias nuotaikas įvertino kaip „pereinamąją stadiją tarp mirštančios putiniškosios ideologijos ir tų ideologijų, kurios ją pakeis.“

Be to, STC apklausos dalyviams pasiūlė 88 valdžios charakteristikas – 44 teigiamas ir 44 neigiamas. Piliečių išskirtos teigiamos valdžios savybės sudarė 22 proc., o neigiamos – 48 procentų. 

88 proc. apklaustųjų nurodė, kad valdžia bet kuriuo atveju dirba savo interesams, o 12 proc. - kad tautos interesams.

Iš visų 88 charakteristikų bent po kartą buvo paminėtos 87. Liko tik vienas apibūdinimas, kurio nepasirinko nė vienas respondentas. Tai - „valdžia gerai žino, ką daryti toliau“.

Valdžia – ožiai, liaudis – žiurkės

Ekspertai taip pat prašė žmonių valdžią ir visuomenę prilyginti analogams gyvūnijos pasaulyje. Dažniausiai valdžia buvo apibūdinama kaip „šernas, kuriam vis negana“, o tauta – tai „šuo, tarnaujantis dėl kąsnio nuo šeimininko stalo“.

Dagestaniečiai rusų valdžią lygino su meška, o tautą – su lape. 

Maskviečiams paaugliams valdžia – tai ožiai, o liaudis – žiurkės.

Apklausos dalyvių taip pat prašyta metaforomis apibūdinti savo įsivaizdavimą apie idealų valdžios ir visuomenės santykį. Čia dažniausiai valdžia buvo lyginama su tarnaite, o liaudis – su didvyriu. Dagestaniečiams buvo priimtinesnis skruzdėlyno (visuomenė) ir skruzdėlių motinėlės (valdžia) įsivaizdavimas. Maskvos paaugliai kalbėjo apie liaudį – vilkus ir valdžią – jų vedlį. 

Alternatyvi revoliucija – tautos išmirimas

Augant nepasitikėjimui valdžia, didėja ir baimė, kad situacija dar labiau blogės. Tačiau, nors tauta ir nori pokyčių, ji bijo prarasti tai, ką turi dabar.

Jų nuomone, įmanoma, kad valdžia būtų pakeista per revoliuciją, tačiau jie nežino, kaip tai galėtų įvykti.

Ekspertų nuomone, ginkluota revoliucija, tokia kokia šalyje įvyko 1917 metais – neįmanoma. Tam pritarė ir apklaustieji.

Visuomenė taip pat netiki, kad Rusijoje galėtų įvykti taiki revoliucija, kuomet valdžia pasikeistų per demokratinius rinkimus, spaudžiama naujų visuomeninių jėgų.

STC išskyrė du likusius kelius.

Pirma, valdžios savanoriškas atsinaujinimas dėl augančių problemų ir visuomenės nepasitikėjimo. Anot analitikų, tam net nereikėtų prezidento pasikeitimo: „Priimtinu variantu galėtų būti ir itin nepopuliaraus premjero atleidimas.“

Tačiau šį valdžios pasikeitimo būdą dauguma apklaustųjų vadino utopija. 

Diskusijų dalyvių negebėjimą svarstyti apie galimus politinių pokyčių variantus, ekspertai įvertino kaip „išugdytą bejėgiškumą“, kuris pasireiškia darbo įgūdžių praradimu ir negebėjimu veikti.

Ši depresinė būklė atsiradusi dėl asmens veiklos nenaudingumo jausmo. Tad specialistai tokiai visuomenei numatė dar vieną perspektyvą, kuri gali atstoti visas revoliucijas. Tai – „tautos išmirimas, praradus jos darbo įgūdžius, jai susirgus depresija ir prasigėrus“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.