Jie pasirodė esantys teisūs: praėjus ketveriems metams B. Obama siekia būti perrinktas, o per antradienį vyksiančius rinkimus jis visų pirma bus vertinamas pagal gebėjimą atkurti augimą ir gausinti darbo vietas, nors šalies ekonomika tebešlubuoja.
B. Obama yra vienodai populiarus su respublikonu varovu Mittu Romney, kuris peikė prezidentą, kad jam vadovaujant šalies skola padidėjo iki rekordinio lygio, kad šalies ūkis tik vos ne vos pradeda augti ir kad praktiškai nieko nebuvo pasiekta kuriant darbo vietas - nedarbo lygis Jungtinėse Valstijose dabar yra toks pats, kaip ir šalies vadovo kadencijos pradžioje 2009 metais.
O B. Obama atkerta, kad vyriausybė turėjo skirti daug lėšų, kad atkurtų augimą, išgelbėtų finansų sektorių ir automobilių gamybos pramonę, taip pat argumentuoja, jog ekonomika jau atsispyrė nuo dugno ir kad buvo sukurta daugiau nei 4 mln. darbo vietų privačiame sektoriuje.
Abiejų stovyklų argumentai iš esmės teisingi, tačiau B. Obama turi įtikinti 12 mln. tebeieškančių darbo amerikiečių ir dar 6 mln. žmonių, kurie buvo nurašyti kaip darbo jėga, kad jie sutelktų dėmesį į vyriausybės laimėjimus.
Svyruojančioje Ohajo valstijoje, kurioje gali būti nuspręsta rinkimų baigtis, gyvenantis Michaelas Houstonas yra iš rinkėjų, kuriuos B. Obamai bus nelengva palenkti į savo pusę.
Šis medžių genėtojas jau šešis mėnesius neturi darbo, o jo namas yra areštuotas - vyrui jame gyventi per brangu, o nekilnojamojo turto rinka pernelyg apmirusi, kad jį būtų galima tikėtis parduoti.
M. Houstonas netiki, jog B. Obama pakankamai nuveikė, kad padėtų žmonėms kaip jis.
„Mano reikalai prastai klojosi pastaruosius ketverius metus, ir tikiuosi šviesesnių dienų“, - sakė vyras.
B. Obama, kuriam įžengti į Baltuosius rūmus padėjo pažadas sukurti 7 mln. darbo vietų, kadenciją pradėjo tuo metu, kai šalies ekonomika kas mėnesį prarasdavo beveik 800 tūkst. darbo vietų.
Finansų sektorius balansavo ant žlugimo ribos, automobilių gamybos pramonę buvo apėmęs nuosmukis, nekilnojamojo turo burbulas buvo jau sprogęs, o milijonai žmonių nebegalėjo susimokėti už būstą. Susidarė užbirtas ratas, kur pablogėjimas vienoje srityje lemdavo blogesnę padėtį ir kitoje.
„Mūsų ekonomika labai nusilpusi; tai kai kurių godumo ir neatsakingumo pasekmė, tačiau taip pat mūsų kolektyvinis nesugebėjimas priimti sunkius sprendimus ir paruošti šalį naujam amžiui. Buvo prarasti namai, darbo vietos, uždaryti verslai“, - prezidentas sakė savo inauguracinėje kalboje.
Bankų gelbėjimo programa jau buvo vykdoma, kai prezidentas pradėjo kadenciją. B. Obama taip pat išplėtė ją automobilių gamybos milžinėms „General Motors“ ir „Chrysler“, pasiryžęs išgelbėti šį didelį ekonomikos sektorių.
Jis taip pat inicijavo Amerikos atgaivinimo ir reinvestavimo aktą - milžinišką ekonomikos skatinimo programą, pagal kurią buvo taikomos mokesčių lengvatos, skiriama išlaidų infrastruktūros plėtrai, plečiama pagalba bedarbiams ir didinamas valstijų finansavimas. Visus šios priemonės turėjo lėtinti darbo rinkos traukimąsi ir spartinti darbo vietų kūrimą.
Abi šios programos kainavo apie 1,4 trln. dolerių, o kad galėtų jas finansuoti, vyriausybė skolinosi, todėl šalies biudžeto deficitas tolesnius trejus metus didėjo po trilijoną dolerių. Jungtinių Valstijų skola iki šio mėnesio pasiekė 16,2 trln. dolerių, pavojingai priartėdama prie bendrojo vidaus produkto sumos.
Prireikė daugelio mėnesio, kol B. Obamos programos pradėjo gerinti ekonomikos būklę. 18 mėnesių recesija baigėsi 2009 metų birželį, tačiau nedarbas didėjo dar keturis mėnesius ir buvo pasiekęs 10 procentų.
Kaip atrodo padėtis šių metų antroje pusėje? Automobilių gamybos pramonė atsigavo, o mašinų pardavimai gerina rekordus. Bankai sustiprėjo ir gauna pelną. Nekilnojamojo turto kainos pradėjo augti. Vertybinių popierių rinkos grįžo į 2007 metų pabaigos lygį.
Tačiau B. Obamos žadėtas atsigavimas stringa. JAV vartotojams sunkmetis dar nesibaigė; jie tebėra susirūpinę dėl savo darbo vietų. Žmonių pajamos dabar mažesnės nei prieš ketverius metus, o nedarbas siekia 7,9 proc. - beveik toks pats kaip 2009 metų sausį, nors tikrasis bedarbių skaičius yra didesnis.
B. Obamos pastangos iš naujo pagyvinti JAV pramonę ir eksportą nebuvo sėkmingos, blogėjant pasaulio ekonomikos būklei, o Europai išgyvenant skolų krizę.
Ryžtingai nusiteikę Kongreso respublikonai privertė B. Obamą apkarpyti biudžeto išlaidų planus, ypač susijusius su infrastruktūros plėtra, kurie, kaip tikėjosi prezidentas, galėjo tapti naujų darbo vietų šaltiniu.
Vyriausybei dar trūksta 170 mlrd. dolerių finansinio gelbėjimo programoms.
Bankai nesušvelnino skolinimo sąlygų, nors tai galėjo tapti svarbiomis darbo vietas kuriančiomis verslo investicijomis ir sužadinti vartojimą. Nors bankai vengia rizikos, jų valdytojams vėl mokami dideli priedai.
Tuo tarpu abi pagrindinės JAV partijos tebesiginčija, kaip būtų galima mažinti biudžeto deficitą, o netikrumas dėl ateities verčia verslą ir vartotojus griežtai taupyti - todėl ekonomika auga lėtai.
Savo kadencijos pradžioje duodamas vieną interviu B. Obama sakė, kad jis turi trejus metus ekonomikos būklei pagerinti.
„Aš būsiu laikomas atsakingu, - sakė prezidentas. - Jeigu man to nepavyks padaryti per trejus metus, tuomet tai bus vienos kadencijos pasiūlymas.“
Antradienį šalies vadovas įsitikins, ar amerikiečiai galvoja, kad jis padarė pakankamai.
