Katalonijos prezidentas Arturas Masas sakė, kad kampanija už regiono nepriklausomybę lieka gyva, nors jam tapo sunku suformuoti vietos vyriausybę, kai rinkėjai sekmadienį sumažino prezidento partijos turėtą daugumą ir nesuteikė lemiamo balso nei vienai partijai.
Prieš balsavimą A. Masas žadėjo per ketverius metus surengti referendumą dėl Katalonijos suverenumo, jeigu rinkėjai suteiktų jam tokį mandatą.
„Kelias į šį atsiklausimą turi labai aiškią daugumą balsavimo urnoje“, - A. Masas sakė pirmadienį, pridūręs, kad pradės derybas su kitomis partijomis antradienį.
„Konsultacijos turi tęstis, ir negaliu įsivaizduoti pokalbių su jokiais kitais politiniais dariniais, kuriems šis klausimas aiškiai nėra prioritetas“, - sakė jis.
A. Maso centro dešinysis Konvergencijos ir sąjungos aljansas (CiU) per rinkimus surinko daugiausia balsų, tačiau 135 vietų Katalonijos parlamente jos turimų mandatų skaičius sumažėjo nuo 62 iki 50.
Tuo tarpu už regiono nepriklausomybę pasisakanti Katalonijos respublikonų kairės partija (ECR) savo mandatų skaičių padidino nuo 10 iki 21.
Šie rezultatai rodo, kad suverenumui pritariančios kairiosios ir dešiniosios partijos turi aiškią bendrą daugumą, tačiau galimybė, kad jos suvienys jėgas dėl naujos valstybės įkūrimo, atrodo menkai tikėtina.
ECR jau pareikalavo imtis taupymo programai prieštaraujančių priemonių, įskaitant mokesčių mažinimą neturtingiesiems, taip pat nustatyti referendumo datą, sakydama, jog tik tokiu atveju palaikys A. Masą.
Bet kokiu atveju Ispanijos šiaurės rytinio regiono, turinčio 7,5 mln. gyventojų, nepriklausomybė būtų tolima perspektyva.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pažadėjo blokuoti bet kokias separatistines pastangas, sakydamas, jog tai prieštarauja šalies konstitucijai.
Ispanijos lyderis reikalauja vienybės, didėjant tikimybei, kad šaliai teks paprašyti tarptautinio finansinio gelbėjimo paketo, tęsiantis giliai recesijai ir bankų krizei, išliekant dideliam biudžeto deficitui ir 25 proc. nedarbui.
Katalonija, kurios istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų, labai didžiuojasi savo kalba ir kultūra, kuri buvo slopinama Ispaniją valdant diktatoriui generolui Francisco Franco iki jo mirties 1975 metais.
Tačiau katalonams atrodo, kad Madridas su jais elgiasi nesąžiningai, surinkdamas jų regione daugiau mokesčių negu vėliau grąžina, o pasak A. Maso, šis skirtumas yra 16 mlrd. eurų (55,2 mlrd. litų).
Katalonija, kuri šiuo metu turi per 40 mlrd. eurų skolų, šiemet buvo priversta kreiptis į Madridą, prašydama daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad galėtų grąžinti skolas, o šis žingsnis dar labiau pakurstė nepasitenkinimą.
Tuo pat metu šis turtingas regionas priverstas taupyti sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės gerovės srityse, kad padėtų Ispanijai sumažinti bendrą biudžeto deficitą.
Po to, kai šimtai tūkstančių žmonių išėjo į Barselonos gatves rugsėjo 11-ąją, minint Katalonijos nacionalinę dieną, A. Masas nusprendė siekti, kad regiono valdžiai būtų suteiktos didesnės fiskalinės galios.
Jeigu referendumas dėl „savarankiškumo“ būtų surengtas dabar, katalonai už jį nubalsuotų 46 proc. prieš 42 proc., rodo dienraščio „El Pais“ prieš rinkimus atliktas tyrimas.
Dabar šis regionas sukuria daugiau nei penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadalį šalies eksporto, taip pat turi vieną iš pajėgiausių pasaulyje futbolo komandų - „Barcelona FC“.
