Bistricos kaime paminklą generolui Jozefui Šnejdarekui pastatę Čekijos karo veteranai greičiausiai nesitikėjo, jog tai gali sukelti tokius didelius lenkų tautinės mažumos protestus.
Lenkų kongresas Čekijoje (LKČ), vienijantis kelias dešimtis šios tautinės mažumos organizacijų, pareikalavo paminklinį akmenį pašalinti, nusiuntė į Prahą oficialų protestą ir paprašė, jog jų reikalavimą paremtų Varšuva.
Reikalavimas supykdė Čekijos karo veteranų organizacijos ČSOL Moravijos skyriaus vadovą Pavelą Skacelą. Pastarasis laiške LKČ vadovams parašė, jog savo didvyrius gerbdami čekai neprivalo atsiklausti lenkų nuomonės, ir apkaltino LKČ gaivinant senus konfliktus.
Kaltina provokacija
Toks kaltinimas įsiutino dalį LKČ vadų, ir vienas jų Čekijos lenkų laikraštyje „Glos Ludu” siūlė nelaukti, kol čekai juos ims mušti, ir pirmiems parodyti jėgą.
Konfliktą aprašius Lenkijos bei Čekijos žiniasklaidai, Bistricos apylinkėse naktimis kažkas ėmė dažais užtepti lenkiškai užrašytus gatvių pavadinimus, palikdamas matomus vien čekiškus.
LKČ pirmininkas, istorikas Jozefas Szymeczekas teigia, jog jie nebūtų protestavę, jei čekai paminklą būtų pastatę generolo gimtinėje ar netoliese esančiame čekų karių panteone.
Sprendimą kuklų granitinį lauko akmens luitą su nedidele metaline informacine lentele statyti ant Polednos kalvos netoli Bistricos kaimo istorikas vadina nacionalistine provokacija.
Prisimena nesėkmingą mūšį
Konfliktas išties įsisenėjęs, mat ant minėtos kalvos 1919 metų sausį vyko vienas iš 7 dienas trukusių mūšių, per kuriuos čekų daliniai, vadovaujami tuomečio pulkininko J. Šnejdareko, išstūmė lenkus iš Cešyno Silezijos.
Lenkų istorikai teigia, jog su Rusija kovojusi Lenkija tuomet negalėjo tinkamai pasipriešinti Čekijai ir pralaimėjo 4 kartus gausesnėms pajėgoms.
Per mūšį ant Polednos kalvos žuvo keturi lenkų angliakasiai, o keli šimtai buvo paimta į nelaisvę. Kai kurie lenkų istorikai kaltina, jog čekai kankino ir žudė belaisvius. To lenkai pamiršti negali iki šiol.
Lenkai provokavo pirmi?
P. Skacela teigia, jog lenkai provokuoti ėmėsi pirmi, pasienio mieste Cešyne pastatę paminklą lenkų kovotojams su nukreiptu kardu į Čekijos pusę. Be to, čekų veteranas priminė, jog nacistinei Vokietijai 1938 m. užgrobus Čekijos Sudetų kraštą Lenkija okupavo Čekijos Sileziją.
Per minėtą okupaciją lenkai sugriovė paminklą čekų kariams Orlovos gyvenvietėje, už ką iki šiol esą neatsiprašė. 1938 metais lenkų įvykdytą Čekijos Silezijos okupaciją pasmerkė daugelis tuomečių Europos valstybių, o prieš dešimtmetį Prahos atleidimo paprašė ir Varšuva.
J. Szymeczekas teigia, jog vietos čekai okupacijos lenkams neatleis turbūt dar labai ilgai.
Jų teigimu, lenkai elgėsi netgi blogiau nei naciai, nes uždarinėjo čekų mokyklas, uždraudė partijas, o vokiečiai to nedarė.
LKČ aktyvistas Zygmuntas Branny spėja, jog lenkų konfliktas su čekais gali išsiplėsti, todėl pasiūlė pamiršti praeities skaudulius ir visiems veteranams kartu gėles dėti tiek prie čekų, tiek prie lenkų paminklų.
Nesutarimų šaknys – XX a. pradžioje?
Lenkų ir čekų istorikai nesutaria ir dėl Cešyno Silezijos istorinės priklausomybės. Lenkai tvirtina, jog tose žemėse jų protėviai gyveno nuo senų senovės.
Čekai teigia, jog į šią jų teritoriją lenkai gausiai ėmė kurtis ieškodami darbo anglies kasyklose tik Austrijos-Vengrijos imperijos laikais, dėl to XX a. pradžioje Cešyno Silezijoje apie pusę gyventojų jau kalbėjo lenkiškai.
1920 m. tarptautinės Ambasadorių tarybos sprendimu didžioji regiono dalis buvo priskirta Čekijai, o pagal Olšės upę nubrėžta valstybių siena perskyrė gražiausią regiono miestą Cešyną į dvi dalis.
Istorinėse kronikose Cešynas pirmą kartą buvo paminėtas prieš 857 metus, bet remdamiesi legenda lenkai pernai surengė 1200 įkurtuvių jubiliejų. Česky Tešyno valdžia lenkišką jubiliejų boikotavo ir šventė atsiskyrimo nuo Lenkijos 90-metį. Cešyno Silezijos gyventojai kalba vietos tarme, susiformavusia iš čekiškų, vokiškų ir lenkiškų žodžių.
Regione gyvena 36 tūkstančiai lenkų, sudarančių 12 proc. gyventojų. Lenkų tautinė mažuma yra mažesnė nei romų, slovakų, ukrainiečių ir vokiečių, bet yra labiausiai susitelkusi ir mažiausiai integravusis į Čekijos visuomenę. Lenkai yra įkūrę daugiausia tautinių mokyklų, o Česky Tešyne net turi savo teatrą.
Prieš kelerius metus lenkai išsikovojo teisę kabinti dvikalbius gatvių pavadinimus, tačiau tam leidimą davė ne visos savivaldybės. Kai kur lenkiški užrašai nuolat užtepliojami arba kitaip sugadinami.
