Viena skaudžiausių metų nelaimių, kuri įsimins ilgam daug ko mačiusioms Jungtinėms Amerikos Valstijoms, – 20 pirmokų sušaudymas Konektikuto valstijoje. Žuvusių mažylių šeimoms šis šiurpus įvykis Kalėdas sugadino visam gyvenimui.
Vis dėlto 2012-ųjų žiemos šventės ašaras spaus ne tik jiems: šimtams žmonių tai bus pirmosios Kalėdos be artimųjų, prarastų per didžiąsias šių metų tragedijas.
Asmeninė pasaulio pabaiga
Nors po gruodžio 14-osios žudynių Niutauno Sandi Huko pradinėje mokykloje nebuvo oficialiai skelbiama, dėl kokios priežasties 20-metis Adamas Lanza jas surengė, spėta, kad daug įtakos jaunuoliui darė jo motinos sprendimai.
Teigiama, kad, be kita ko, moteris ruošėsi gruodžio 21-ąją esą turėjusiai įvykti apokalipsei.
Ir pabaiga tikrai atėjo. Tik ne pasauliui, kaip neva pranašavo majai, o pačiai moteriai – savaitė prieš egzekuciją mokykloje A. Lanza savo motiną nušovė jos pačios lovoje.
Per mažai ginklų?
Išpuolis Sandi Huko pradinėje mokykloje – ne vienintelės šiais metais Jungtinėse Valstijose surengtos masinės žudynės.
Anaiptol, juolab kad atsiranda vis daugiau iki dantų apsiginklavusių pamišėlių, kurie netrukdomi sėja terorą Amerikos visuomenėje.
Vos prieš 5 mėnesius JAV sukrėtė žinia apie Jameso Holmeso siautėjimą Denverio priemiestyje Ororoje, Kolorado valstijoje.
Nusidažęs plaukus oranžine spalva, kad būtų panašus į Betmeno priešą Džokerį, 24 metų jaunuolis per filmo „Tamsos riterio sugrįžimas” („The Dark Knight Rises”) vidurnakčio seansą kino teatre nušovė 12 žmonių ir 58 sužeidė.
Nepraėjus nė mėnesiui po liepos 20-osios tragedijos Ororoje 40-metis neonacis Wade’as Michaelas Page’as, regis, nusprendė apvalyti Viskonsino valstiją – atsikratyti kitataučių.
Vieną rugpjūčio sekmadienio rytą rasinės neapykantos vedamas vyras įsiveržė į sikhų maldos namus Milvokio priemiestyje Ouk Krike ir ten nušovė 7 maldininkus.
Regis, niekur nebesaugu: antai gruodžio 11-ąją viename Oregono valstijos Portlando priemiesčio prekybos centre ginkluotas užpuolikas nei šio, nei iš to ėmė šaudyti, nužudė du žmones ir nusišovė pats.
O prieš pat Kalėdas Niujorko valstijoje buvęs nusikaltėlis paspendė spąstus jo padegto namo gesinti atvykusiems ugniagesiams – du nušovė, dar du sužeidė ir pats, kaip jau tampa įprasta tokiems žudikams, pabūgęs atvykusių pareigūnų nusišovė.
Kas kaltas dėl tokių išpuolių virtinės? Liberali amerikiečių prekybos ginklais politika? Negebėjimas sukontroliuoti, kad ginklai nepatektų į pavojingų asmenų rankas?
O gal atėjo laikas visiems 300 mln. JAV gyventojų į būtiniausių kasdien pasiimamų daiktų sąrašą įtraukti ir šautuvą, kad būtų galima apsiginti? Antai Jutos valstijos policija sulaikė 11-metį, kuris į mokyklą atsinešė pistoletą, kad galėtų apsiginti.
Nepaisant smurto, panašiai mąstančių JAV, regis, tik daugėja. Praėjus kelioms dienoms po išpuolio Niutaune JAV nuo prekystalių ginklai buvo tiesiog šluojami.
Autobusu – į pražūtį
Abejingų nepaliekančios masinės vaikų laidotuvės šiemet organizuotos ne tik JAV. Tragiškos nelaimės sukrėtė ir Egiptą bei Belgiją.
Kovo 13-ąją autobusui atsitrenkus į Šveicarijos tunelio Valė kantone sieną, žuvo 28 žmonės. 22 iš jų – moksleiviai iš Belgijos.
„Vairuotojas norėjo pakeisti kompaktinę plokštelę”, – taip tragediją išgyvenę vaikai bandė paaiškinti, kodėl blaivus ir pailsėjęs vairuotojas šitaip sumaitojo autobusą ir juo važiavusius žmones.
Nelaimės vietoje dirbę gelbėtojai neįstengė sutramdyti ašarų, iš autobuso nuolaužų traukdami negyvus ir merdinčius vaikus.
Panaši vaikus vežančio autobuso avarija įvyko ir Vidurio Egipte.
Lapkričio 17-ąją netoli Nilo paupyje įsikūrusio Asjuto miesto pervažoje su traukiniu susidūrė autobusas, į ekskursiją vežęs 60 darželinukų. Iš 52 žuvusiųjų net 50 buvo vaikai nuo ketverių iki šešerių metų.
Rusų lėktuvo antireklama
Smagi pusvalandžio trukmės kelionė amžinybe virto ir tiems žmonėms, kurie gegužės 9-ąją sėdo į rusų lėktuvą „Suchoj Superjet-100”.
Šventiškai nusiteikę 45 rinktiniai asmenys iš Indonezijos sostinėje Džakartoje esančio aerodromo pakilo parodomojo skrydžio, kuriuo siekta pareklamuoti pirmąjį lėktuvą, pastatytą Rusijoje po Sovietų Sąjungos griuvimo.
Tačiau praėjus vos keliolikai minučių po pakilimo lėktuvas rėžėsi į užgesusį Salako ugnikalnį, pražudydamas visus juo skridusius žmones. Tiek rusai, tiek indoneziečiai tyrėjai priėjo prie vienos išvados – lėktuvas nukrito dėl pilotų kaltės.
Vis dėlto ši versija įtikino ne visus. Skeptikai neatmeta galimybės, kad žuvę pilotai tapo atpirkimo ožiais siekiant užmaskuoti rusiškų aviacijos gaminių broką.
Tokius įtarimus iš dalies patvirtina ir Armėnijos bei Indonezijos oro kompanijų sprendimas atsisakyti planų įsigyti „Suchoj Superjet-100”.
Staugė ne sirenos, o šunys
Beje, Rusijos gyventojai apskritai nebetiki beveik niekuo, ką sako jų ne kartą apsimelavusi valdžia. Tokia ryški pilietinio nusivylimo apraiška buvo apėmusi Pietų Rusijoje esančio Krasnodaro krašto gyventojus, kuriuos šiemet užklupo pražūtingas potvynis.
Po kelias dienas trukusių nesiliaujančių liūčių liepos 7-osios naktį didžiulė vandens masė vos per kelias minutes užtvindė Krymsko miestą ir paskandino mažiausiai 172 žmones.
Tai buvo daugiausia senyvo amžiaus žmonės, moterys, kūdikiai ir vaikai.
Nelaimės mastą apibūdino ir faktas, kad žuvusieji buvo renkami ir keliami į sunkvežimius KamAZ. Jais lavonai buvo vežami prie ligoninės ir morgo, kur stovėjo specialiai atgabenti dideli šaldytuvai.
Šokiruoti krymskiečiai dėl tragedijos iškart ėmė kaltinti valdžią. Neva ji nusprendė atidaryti Neberdžajaus upės užtvankos šliuzus ir vandens perteklių paleisti į Krymską.
Taip esą siekta nuo potvynio apsaugoti Novorosijsko miestą, kur yra naftos bazė.
Gyventojai taip pat piktinosi, kad vietos valdžia jų neperspėjo apie gresiančią nelaimę. Ir nors valdininkai dievagojosi, kad potvynį skelbė įjungtos sirenos, tokios kalbos sulaukė karčių nukentėjusiųjų pašaipų.
„Ar prieš potvynį kiemuose prasidėjęs šunų staugimas ir buvo tos sirenos?” – klausė jie.
Superaudrų bus daugiau?
58 tūkst. gyventojus turinčio Krymsko tragedija išties atskleidė Rusijos politinės sistemos negalias.
„Negi mes turėjome asmeniškai eiti pas kiekvieną žmogų ir perspėti jį apie potvynį?” – į žurnalistų klausimus, kodėl per stichinę nelaimę žmonėms leista prigerti miegant savo lovose, ciniškai reagavo Krasnodaro regiono gubernatorius Aleksandras Tkačiovas.
Tačiau būtent taip elgėsi amerikiečiai artėjant vadinamajai superaudrai „Sandy”. Uraganas rytinę JAV pakrantę siaubė spalio pabaigoje – griovė namus, užliejo gatves ir visiškai paralyžiavo didmiesčių gyvenimą.
Vien JAV „Sandy” pražudė 131 žmogų. Aukų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, bet to išvengti padėjo pasirengimas sutikti stichiją.
Valdžios atstovai ir jiems ant kulnų įkyriai minantys žurnalistai iš anksto trimitavo apie grėsmes, per žiniasklaidą ir asmeniškai ragindami žmones trauktis iš pavojaus zonoje atsidūrusių vietovių.
Miestuose buvo statomi užtvarai vandeniui sulaikyti, evakuojami ligoninių pacientai, įrengtos prieglaudos namus palikusiems amerikiečiams.
O Niujorko policininkai kantriai beldėsi į daugelio 8 mln. miesto gyventojų duris perspėdami apie artėjančią stichiją.
Frankenštormu pramintas uraganas Jungtinėms Valstijoms pridarė 63 mlrd. JAV dolerių nuostolių, o šia proga žalieji pasinaudojo pagrūmoti Žemės netausojančiai žmonijai.
Jie teigė, kad tokių kataklizmų galbūt nebūtų, jeigu pasaulis skirtų daugiau dėmesio planetos taršai mažinti.
Tokie įspėjimai sklido iš Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos, vykusios lapkričio ir gruodžio sandūroje.
Mokslininkai baugino, kad pasaulio laukia dar daugiau sausrų, uraganų ir potvynių, kurie galiausiai gali paskandinti pakrančių miestus, pavyzdžiui, Niujorką.
Grįžk į laivą, b...
Po dviejų savaičių sukaks metai nuo dienos, kai nuskendo kitas miestas.
Tiesa, plaukiojantis. Ir tam nereikėjo jokio uragano. Pakako žioplo italo, kuris, užuot rūpinęsis, kur plaukia jo laivas, restorane kėlė taures su jauna šokėja ir pūtė uniformuotą krūtinę.
Ši tragiška ir apgailėtina nelaimė įvyko sausio 13-ąją. Prabangus kruizinis laineris „Costa Concordia” dėl kapitono noro pasipuikuoti priplaukė per arti Italijos Džiljo salos krantų ir užlėkė ant povandeninių rifų.
Kai 4,2 tūkst. keleivių gabenęs pramogų gigantas ėmė skęsti, ekscentriškasis jo kapitonas italas Francesco Scettino delsė apie nelaimę pranešti ir pakrantės tarnyboms, ir keleiviams.
Užtat suskubo paskambinti motinai: „Mama, įvyko katastrofa. Laivas skęsta, bet tu nesijaudink – viskas bus gerai.”
Tuomet nusprendė nerizikuoti ir sprukti. Liudininkų teigimu, jis vienas pirmųjų paliko laivą ir jo keleivius.
„Bailys. Nekenčiamiausias žmogus Italijoje. Mamytės sūnelis, – tokie epitetai ir pasiūlymai po nelaimės pylėsi ant nuolat nudelbtos F. Scettino galvos. O bene garsiausiai nuskambėjo riebiu keiksmažodžiu atmieštas uosto pareigūno raginimas pasprukusiam kapitonui: „Eik į laivą, b...”
Tiesa, į metų pabaigą situacija pasikeitė.
Namų areštas F. Scettino panaikintas, į teismo salę jis ateina kvepiantis ir išsidabinęs. O vis daugiau italų vietoj neapykantos jam jaučia gailestį.
F. Scettino advokatai pasiryžę žūtbūt įrodyti, kad laivo vadovas ne tik nepaliko savo keleivių. Vienas gynybos argumentų – kapitonas didvyriškai juos gelbėjo leisdamas nuskęsti „tik” 32 iš 4,2 tūkst.
Tuo metu į Džiljo salą jau metus plūsta turistai, trokštantys savo akimis išvysti nevykėlio kapitono ant povandeninių uolų pakabintą jūrų gražuolį.
Beje, šis jo kybojimas – labai simboliškas. Mat „Costa Concordia” architekto Joe Farcuso pagrindinė idėja, apie kurią sukosi šio lainerio projektas, buvo Europos Sąjunga, kuriai daugelis skeptikų prognozuoja skendimą į nebūtį.