Įstatyme, kurį dar turės priimti Rusijos Valstybės Dūma, teigiama, kad jis siūlomas „siekiant apsaugoti nacionalinius interesus, sureguliuoti lobistinę veiklą ir padidinti kovos su korupcija efektyvumą”.
Į įstatyme minimų pareigūnų sąrašą siūloma įtraukti valdininkus, deputatus, jėgos žinybų darbuotojus, teisėjus, net valstybinių bendrovių vadovus, taip pat visų jų sutuoktinius ir nepilnamečius vaikus.
Tiesa, draudimas negalios užsienyje esančiam nekilnojamajam turtui – jį tik reikia kasmet deklaruoti nurodant lėšų įsigijimo šaltinius. Bet visi rusų elito finansiniai aktyvai nuo šiol turės būti tik rusiški.
Ar daug rusų palies šis įstatymas, nežinoma. Ekspertai nurodo tokį skaičių: nuo 200–250 tūkstančių iki milijono ir daugiau.
Bet šiuo atveju kur kas įdomesni kiti skaičiai: kiek pinigų nedoras, suktas Rusijos elitas gali saugoti užsienio sąskaitose? Ar ne dešimtis milijardų dolerių?
Išvežami milijardai dolerių
JAV organizacijos „Global Financial Integrity” (GFI), analizuojančios neteisėtus finansų srautus iš besivystančių šalių, duomenimis, nelegalus kapitalo iš Rusijos nutekėjimas 1994–2011 metais sudarė 211,5 milijardo dolerių.
Tiesa, GFI atsižvelgia tiktai į nelegaliai išvežtas iš šalies lėšas, operacijas, neįtrauktas į dokumentus.
Bendri finansiniai Rusijos nuostoliai dėl kapitalo išvežimo kur kas didesni. Pasaulio banko vertinimu, jie per tą patį laikotarpį siekia net 782 milijardus dolerių, o šis skaičius toliau auga.
Pernai iš Rusijos išvežta apie 90 milijardų dolerių, o šių metų sausį – 8–10 milijardų dolerių.
Kaip mano ekspertai, dalis šių pinigų atsidūrė asmeninėse rusų valdininkų sąskaitose užsienyje. Taip pat verslininkų, banditų ir kitokios „publikos” sąskaitose, kurių dabartinis V. Putino pateiktas įstatymo projektas neliečia.
Nori pergudrauti Europą?
Kodėl Rusijos prezidentas „pažeidė” pagrindinės režimo paspirties ir ramsčio „teises”, uždraudęs „atsarginius oro uostus” saugesnėse ir jaukesnėse šalyse? Paaiškinimai du.
Pirmiausia, daugelis rusų politologų mano, kad V. Putinas naujuoju įstatymu siekia išvengti galimų neigiamų pasekmių Europai priėmus antirusiškus įstatymus, analogiškus JAV priimtam „Magnitskio įstatymui”.
Kaip rašo „Novaja gazeta”, „vienas pagrindinių trečiosios V.P utino kadencijos laikotarpio uždavinių – nuoseklus kapitalo, kurį sukaupė privilegijuotieji sluoksniai, legalizavimas”.
Tačiau JAV priimtas „Magnitskio įstatymas” V. Putinui sumaišė visas kortas. Mat iš esmės šiuo dokumentu paskelbta pasaulinė asmenų, prisidėjusių prie ekonominių nusikaltimų Rusijoje, aktyvų medžioklė.
Ir jei prie amerikiečių sankcijų prisijungs net ne visa Europa, o bent Jungtinė Karalystė, įvyks katastrofa.
Mat didžioji Rusijos elito aktyvų dalis vienaip ar kitaip „pririšta” prie amerikiečių arba britų jurisdikcijos – įskaitant ir neapmokestinamąsias bendroves.
„Rusų valdžia nori aplenkti Vakarus. Jei Europoje bus priimtas „Magnitskio įstatymui” analogiškas teisės aktas, jis jau nekels grėsmės Rusijos valdininkų sąskaitoms bankuose.
Jų pinigų užsienio bankuose tiesiog nebebus”, – patvirtino organizacijos „Transparency International” Rusijos skyriaus direktoriaus pavaduotojas Ivanas Ninenka.
Prezidento gali nepaklausyti
Vis dėlto V. Putino poelgyje žurnalas „Forbes” įžvelgia ir kitą tikslą – rusų elito nacionalizavimą.
Esą pernelyg jau garsiai pastaraisiais metais skamba kaltinimai, kad visi finansiniai ir šeiminiai Rusijos privilegijuotųjų interesai – užsienyje.
Dėl to iš esmės nėra suinteresuotų galutiniu santykių su Vakarais sugadinimu bei įžūliu demokratijos ir rinkos ekonomikos normų nepaisymu.
„V. Putino tai dabar netenkina. Tuo metu, kai režimas priverstas gintis nuo pilietinės visuomenės kritikos, jam reikia ištikimos gvardijos, kuri nebūtų susaistyta ryšiais su Vakarais”, – rašo „Forbes”.
Dabar šiai gvardijai duodami 3 mėnesiai uždaryti sąskaitas užsienio bankuose ir pinigus pervesti atgal į Rusiją. O nepaklususieji neteks pareigų valdžioje – ir ne tik.
Pašalinimas iš nomenklatūros gretų reiškia atskyrimą nuo biudžetinių finansinių srautų, o svarbiausia – „neliečiamųjų statuso” atėmimą. Tai jau labai rimta.
Ar rusų valdininkija įvykdys savo lyderio komandą? Dėl to kyla nemažai abejonių.
Nors įstatymas draudžia valdininkams asmeniškai turėti vertybinių užsienio emitentų popierių ir sąskaitų užsienyje, jis neriboja galimybės pasitelkus mokėjimų ir atsiskaitymų sistemą valdyti aktyvus per užsienio investicinius bankus ar privačius fondus.
Pavyzdžiui, pirmasis Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas dar praėjusią vasarą nemažą kapitalą įdėjo į „akląjį fondą” užsienyje, kuriame pinigų savininkai negauna informacijos apie jų lėšų panaudojimą.
Tai reiškia, kad tarsi pinigai yra, bet jų ir nėra. Mat juridiniu požiūriu savininkas yra ne I. Šuvalovas, o kažkoks investicinis bankas.
Tiesa, visa tai pagal anglosaksiškąją teisę. O ką manys V. Putinas?