Atsitiktinis žmones žudžiusios neonacių gaujos išaiškinimas
2011 metais sukrėtė šalies pareigūnus, parodė didžiulius saugumo
sistemos trūkumus ir sukėlė nepatogių klausimų, kaip tokia
kuopelė galėjo net 13 metų gyvuoti atvirai savo nacistinę praeitį
pripažinusioje ir dėl jos apgailestaujančioje šalyje.
Iš pažiūros atsipalaidavusiai 38-erių teisiamajai B.Zschaepei
žengiant į akylai saugomus Miuncheno teismo rūmus, prie jų
susirinkęs kelių dešimčių protestuotojų antirasistų būrys
skandavo įvairius šūkius.
Moteris yra kaltinama prisidėjusi prie aštuonių etninių
turkų, vieno graikų imigranto ir vienos vokiečių policininkės
nužudymų nuo 2000 iki 2007 metų, kaip Nacionalsocialistiniu
pogrindžiu (Nationalsozialistischer Untergrund, NSU) pasivadinusios
kuopelės įkūrėja.
„Nacių kekše“ žiniasklaidos vadinama teisiamoji taip pat yra
kaltinama prisidėjusi prie 15 ginkluotų apiplėšimų, padegimo ir
mėginimo nužudyti per du sprogdinimus.
Tuo tarpu B. Zschaepe advokatai tvirtina, kad ji nėra tiesiogiai
susijusi su žmogžudystėmis.
Greta B. Zschaepe dėl paramos NSU teisiamųjų suole atsidūrė
dar keturi vyrai.
2011 metų lapkritį vokiečiai nustebo sužinoję, kad ilgą
laiką neišaiškintas žmogžudystes įvykdė ne užsienio
nusikaltėlių gaujos, kaip įtarė policija ir žiniasklaida, o
vietos neonaciai.
Byla buvo išaiškinta tada, kai pareigūnai rado įtariamų
B. Zschaepe bendrininkų Uwe Mundlosas ir Uwe
Boehnhardto, kurie buvo nušauti imituojant
savižudybes, kūnus.
Įtariama, kad po to B. Zschaepe susprogdino namus, kuriuose
nužudytieji kartu gyveno rytų Vokietijoje, ir vėliau pasidavė
policijai.
Vėliau pasirodė DVD plokštelė su „Rožinės panteros“
animacinio filmuko stiliumi padarytu vaizdo įrašu, kuriame
U. Mundlosas ir U. Boehnhardtas prisipažino įvykdę nusikaltimus.
Nusikaltimų nagrinėjimo tyrimas atskleidė daug policijos ir
vidaus saugumo tarnybų klaidų ir privertė suvokti, kad dešiniųjų
ekstremistų keliama grėsmė ilgą laiką buvo nepakankamai
įvertinta.
Praėjusių metų liepą vidaus saugumo tarnybos darbuotojams
prisipažinus, kad su byla susiję dokumentai buvo sunaikinti,
atsistatydino tarnybos vadovas, o specialiai suformuotas parlamento
komitetas turėjo išaiškinti saugumo tarnybų darbo trūkumus.
Skandalas iškėlė į viešumą ir įtartinus saugumo tarnybų
bei dešiniųjų radikalų ryšius. Pasirodė, kad valstybė
sistematiškai mokėdavo pinigus grynais už gautą informaciją, o
tai sukėlė įtarimų dėl galimo pareigūnų susimokymo su
„informatoriais“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad šie žudymai yra
Vokietijos „gėda“, ir 2012 metų vasario mėnesį atsiprašė kai
kurių aukų artimųjų, kad patyrę netektį jie patys buvo
atsidūrę tarp įtariamųjų.
Vėliau vidaus reikalų ministras Hansas-Peteris Friedrichas
pažadėjo iš esmės pertvarkyti saugumo
sistemą, pagerinti jos valdymą bei atskaitingumą.
Teisme B. Zschaepe vilkėjo juodas kelnes, švarką ir baltus
marškinius, o ausyse segėjo didžiulius žiedo formos auskarus.
Visą laiką ji stovėjo nugara į televizijos kameras.
Teismo posėdis buvo penkioms minutėms atidėtas, kol B. Zschaepe
tarėsi su savo advokatais, paaiškėjus, kad teisiamoji nesutinka su
vyriausiuoju teisėju Manfredu Goetzlu.
Jos advokatai apkaltino jį šališkumu todėl, kad teisiamosios
gynėjai prieš patekdami į teismo salę buvo apieškoti, ar neturi
ginamiesiems perduoti kokių nors daiktų arba žinučių, tuo tarpu
prokurorai, policininkai ir kiti asmenys patikros išvengė.
Žurnalistai ir visuomenės nariai visą naktį budėjo prie
teismo rūmų, kad galėtų patekti į 50 vietų salę ir savo akimis
pamatyti didžiausios teroristinės bylos svarstymą nuo tada, kai
prieš 36 metus buvo nuteisti kairiųjų kovotojų grupuotės
Raudonosios armijos frakcijos nariai.
Prie pastato budėjo šimtai policininkų, emocijos virė minioje,
kurioje turkų kilmės protestuotojai laikė plakatus su užrašais
„Kaip jie galėjo tiek daug nužudyti?“, o dvi moterys net susistumdė
su pareigūnais.
Teismo salėje aukų šeimų nariai galėjo pirmą kartą gyvai
pažvelgti į kaltinamą, kurios nuotraukos nuolatos pasirodydavo
laikraščių puslapiuose, o ji pati tylėjo per visus 18 mėnesių
areštinėje.
Jeigu teismas pripažins B. Zschaepe kalta, jai gresia įkalinimo
iki gyvos galvos bausmė.