Buvęs Rusijos vyriausybės patarėjas Sergejus Gurijevas prieš kelerius metus tikėjo, kad Rusija keičiasi. Jis tikėjo tuomečio prezidento Dmitrijaus Medvedevo reformomis, kurias Vakaruose vadino „liberaliomis”.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad visas tariamas atšilimo laikotarpis – tik dūmų uždanga. Ir pasitvirtino spėlionės, kad D.Medvedevas tėra marionetė įtakingojo V. Putino rankose, rašo „Lietuvos rytas", remdamasis „Spiegel”.
Dabar su D.Medvedevu dideles viltis siejusiems pareigūnams ateina atpildo dienos – bent jau tiems, kurie nespėjo pabėgti iš Rusijos, kurios demokratijos likučius V. Putinas traiško be gailesčio.
Duodamas interviu Vokietijos žurnalui „Der Spiegel” S. Gurijevas kalbėjo apie savo pabėgimą į Prancūziją ir Kremliaus keršto žygį prieš opoziciją.
Baiminosi suėmimo
– Kodėl pabėgote į Prancūziją?
– Daugelį mėnesių jaučiau įtampą. Mano žmona šią įvykių eigą numatė jau prieš trejus metus, nors esant tuomečiam prezidentui ir dabartiniam premjerui D.Medvedevui prasidėjo politinis atšilimas.
Ji nenorėjo, kad mūsų vaikai užaugtų suvaržytoje šalyje, ir nusprendė išvykti į Paryžių. O aš dar turėjau vilties.
– Anuomet priklausėte siauram ratui tų, kurie formulavo D. Medvedevo ekonomikos politiką. Kada nusprendėte pabėgti?
– Posūkio taškas buvo balandžio pabaiga, kai tyrėjai netikėtai, pateikę kratos orderį, apieškojo mano biurą ir konfiskavo elektroninius laiškus nuo 2008 metų – 45 gigabaitus.
Atitinkamame teismo sprendime yra ta pati pavardės rašybos klaida kaip tyrėjo pateiktuose dokumentuose. Taigi kompetentingas teismas tiesiog perėmė tas pačias tyrėjų išvadas su jų absurdiškais kaltinimais, tai darys ir ateityje. Man tapo pernelyg pavojinga pasilikti.
– Ko bijojote?
– Draudimo palikti Rusiją, po to būtų buvęs kitas žingsnis – mano suėmimas. Esu patriotas, myliu savo šalį, bet nesu pasirengęs atsisakyti savo laisvės. Paryžius – geriau nei Krasnokamenskas.
– Šiame prie Kinijos sienos esančiame Sibiro mieste kolonijoje ilgą laiką kalėjo naftos magnatas Michailas Chodorkovskis. Dabar jums priekaištaujama, kad M. Chodorkovskis sumokėjęs jums už ekspertizę, pagal kurios išvadas rekomenduojama jį paleisti į laisvę.
– Tai juokinga. Maskvos naujosios ekonomikos mokykla („New Economic School)” 2003 metais gavo 50 tūkstančių dolerių iš vieno M. Chodorkovskio partnerių.
Iš tos sumos negavau nė cento, anuomet svečio profesoriaus teisėmis buvau Prinstono universitete (JAV), tik po metų tapau Naujosios ekonomikos mokyklos rektoriumi. Beje, ekspertizę 2011aisiais parengiau tuomečio prezidento D.Medvedevo pavedimu kartu su kolegomis.
– Vienas jų buvo vokiečių teisės mokslininkas Otto Luchterhandtas.
– Bent jis dar nesulaukė vizito iš Maskvos. Vienam užsienio ekspertų Rusija neleidžia net įvažiuoti.
– Kokiu būdu finansuojama Naujosios ekonomikos mokykla?
– Tai privati aukštoji mokykla. Esame finansuojami iš studijų mokesčių ir dovanojamų lėšų, kurios gaunamos iš Rusijos ir užsienio.
– Tai, žinoma, Kremliui nepatinka. Ar esate nusivylęs, kad D. Medvedevas negalėjo ar nenorėjo jūsų apsaugoti?
– Nenorėčiau to komentuoti, jo padėtis sunki. Apie jo žadėtą modernizavimą, atrodo, nebėra jokios kalbos, V. Putinas sprendžia viską.
Perversmų nė neplanavo?
– Kremliui artimas politologas Sergejus Markovas dėl jūsų pasiūlytų valstybės įmonių privatizavimo idėjų, kurias pasigavo D. Medvedevas, apkaltino jus kone tėvynės išdavyste ir pavadino opozicijos V.Putinui intelektualiniu centru. Norėjote nuversti V. Putiną?
– Ne. Esu mokslininkas, o ne politikas.
– Ar susidarėme teisingą įspūdį, kad į Kremliaus akiratį patekote ne tiek dėl savo simpatijų M.Chodorkovskiui, kiek dėl paramos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, kuris šiuo metu teisiamas?
– Mūsų aukštojoje mokykloje A. Navalnas skaitė tik pranešimą. Nei jis, nei kiti opozicionieriai iš mūsų aukštosios mokyklos taip pat negavo nė kapeikos.
– Bet privačiai A. Navalnui paaukojote pinigų?
– Taip, tai nėra uždrausta. Kartu su žmona – 250 eurų. Nesu turtingas žmogus.
Tai buvo ženklas, kad remiu A. Navalno antikorupcijos kampaniją. Tik 16 asmenų išdrįso tai viešai padaryti, taip pat ir finansų magnatas Aleksandras Lebedevas. Jis ir dauguma kitų sulaukė problemų.
– Ar jis turi gabumų būti prezidentu?
– Mane stebina, kad jis nebijo. Jis pasirengęs kovoti iki galo ir už savo įsitikinimą sėsti į kalėjimą. Aš tam nesu pasiruošęs.
A. Navalnas pranašus žmogus ir įspūdingiausias iš visų opozicijos politikų.
Būtent dėl to dabar prieš jį surengtas parodomasis procesas ir jis keleriems metams gali būti patupdytas už grotų, nors kaltinimai nepagrįsti.
Nesu įsitikinęs, kas laimėtų, jei būtų laisvi rinkimai ir V. Putinas bei A. Navalnas susitiktų per televizijos debatus. Bet V.Putinas dar niekada nedalyvavo tokiuose debatuose.
– A. Navalnas neturi jokios politinių tarnybų patirties, jis simpatizuoja nacionalistams ir jei net ragina V.Putiną ir jo komandą įmesti į kalėjimą, kaip tik atvirai provokuoja kietą Kremliaus reakciją.
– Man nepatinka tokios kalbos. Ir kitais klausimais jo nuomonei nepritariu. Nepatinka, kad jis nori įvesti progresinį mokestį arba kad anksčiau priekyje žengė per nacionalistų surengtą „Rusų maršą”.
Dėl to virė karšti ginčai. A. Navalnas pakeitė savo poziciją ir praėjusiais metais per nacionalistų maršą jo jau nebebuvo.
Kaip ir kiekvienas politikas, jis keičiasi.
Investuotojai netiki Rusija
– Praėjus trims dienoms po V. Putino perrinkimo 2012 metų kovą pasakėte, kad prezidentas nelabai jaučia skirtumą tarp Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi ir Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafi likimo. Ką turėjote omenyje?
– S. Berlusconi pasitraukė ir mėgaujasi gyvenimu. O M. Gaddafi tol laikėsi valdžios, kol kilo revoliucija ir jis buvo nužudytas.
– Kuo jums nepatinka V. Putinas?
– Ne V. Putinas ar D. Medvedevas yra problema, o politika, kurią po sugrįžimo į Kremlių vykdo V. Putinas. Daugelis jo rinkimų pažadų, jo programinis straipsnis, jo pirmieji įsakai man patinka ir dabar.
Vos jam pradėjus eiti pareigas buvo kalbama, kad investicijoms palankių šalių reitinge Rusija iš žemutinių pozicijų turi pakilti į viršų.
Kadangi to neįvyko, kapitalo pabėgimo atvejų daugėja, rusų akcijos, palyginti su brazilų ar lenkų, gerokai nuvertėjo. Investuotojai nebetiki Rusija.
– Ar Kremlius turi generalinį planą nušalinti visus tuos, kurie nepritaria V. Putino nuomonei?
– Kai kurie taip mano. Kadangi V. Putinas remia ministrą pirmininką D. Medvedevą, šis nejaučia jokio spaudimo.
Bet per ketverius savo prezidentavimo metus D. Medvedevas daugeliui žmonių užmynė ant kojos. Gali būti, kad dalis prieš jį ir jo šalininkus nukreiptų atakų tėra netiesioginis kerštas jam.
Bijo tautos pykčio?
– Ar ilgai dar gali išsilaikyti D. Medvedevas?
– Tai priklauso vien nuo V. Putino. Įdomu jau ir tai, kad D. Medvedevas, kaip vyriausybės vadovas, aiškina, kad ši vyriausybė anksčiau ar vėliau pasitrauks.
– Kodėl V. Putinui po pergalės rinkimuose, per kuriuos oficialiai jis gavo 63,6 procento rinkėjų balsų, būtina taip griežtai elgtis su savo priešininkais?
– Akivaizdu, kad jis pats netiki šia parama.
V. Putinas bijo augančio tautos nepasitenkinimo. Taigi susidaro paradoksali padėtis: nors rinkimai praėjo, V. Putinas vis naujais represyviais įstatymais kovoja su opozicija.
– Pastebėjome, kad ir tarp įtakingo Maskvos elito auga nepasitenkinimas V. Putinu.
– Įstatymu, kuris draudžia amerikiečiams, pavyzdžiui, įsivaikinti rusų našlaičius, pasibaisėjo daugelis žinomų žmonių. Tai buvo kerštas už Jungtinių Valstijų įstatymą, draudžiantį įvažiuoti į Ameriką valdininkams, pažeidusiems žmogaus teises.
Rusijoje „Pussy Riot” moterys už cerkvėje surengtą protesto akciją dvejiems metams patupdytos į koloniją, tada išleistas įstatymas, nukreiptas prieš homoseksualų propagandą, kuris kursto priešiškumą gėjams.
Tad kaip aukšti valstybės valdininkai turėtų vilioti užsienio investuotojus?
– Jūsų ekonomikos politikos kritikai nori mažiau privatizavimo, tačiau pasisako už didesnes valstybės išlaidas socialiniams tikslams, gatvėms, uostams. Jie jums priekaištauja, kad propaguojate neatsakingą kapitalizmą.
– Ir aš pasisakau už geresnes gatves ir gerą infrastruktūrą.
Labai džiaugiuosi, kad 2018-aisiais rengsime pasaulio futbolo čempionatą, o kitais metais – žiemos olimpines žaidynes.
Tik esu prieš, kad būtų vagiamos didžiulės mokesčių mokėtojų pinigų sumos.
Jei pinigai kaip pakliuvo iš valstybės biudžeto bus pumpuojami į ekonomiką ir socialinius projektus, tik išaugs infliacija, po to kris ekonomikos augimas. Rusijai grėstų nuosmukis, o blogiausiu atveju Sovietų Sąjungos likimas – subyrėjimas.
Dar nesijaučia disidentu
– Kokiu būdu galėtų būti sumažinta korupcija?
– Rusijai reikia reformų, kurios darytų šalį demokratiškesnę. Sąžiningi ir laisvi rinkimai, žiniasklaidos ir demonstracijų laisvė, naujos partijos.
– Jų įkūrimą D. Medvedevas vienu pastarųjų jo pasirašytų įstatymų norėjo palengvinti...
– ...bet jis visiškai sumenkintas. Pavyzdžiui, partijos „Liaudies aljansas”, artimos A. Navalnui, Teisingumo ministerija neregistruoja.
– Vienas jūsų biurą apieškojusių tyrėjų pasakė, jog turėtumėte būti dėkingas už tai, kad nepatyrėte Nobelio taikos premijos laureato iš Sovietų Sąjungos ir branduolinės fizikos specialisto Andrejaus Sacharovo likimo.
Ar šis pagrasinimas nesuteikė jums garbės?
– Nesu disidentas. Man nereikia jokių skandalų ir nesiekiu jokios politinės karjeros. Dėl savo pabėgimo daug praradau.
Man patinka Paryžius, tačiau aš nekalbu prancūziškai. Bet susitvarkysiu.
Pilkasis Kremliaus kardinolas
Ekonomikos mokslų specialistas 41-erių S. Gurijevas tarp Rusijos ministro pirmininko D. Medvedevo patarėjų buvo vadinamas pilkuoju kardinolu.
Jis mokėsi Prinstono (JAV) ir Londono (Didžioji Britanija) universitetuose, 2004 metais tapo žymios Maskvos ekonomikos mokyklos „New Economic School” rektoriumi ir aktyviu kovotoju už glaudų bendradarbiavimą su Vakarais.
Rusijos prezidento V.Putino artimi draugai priekaištauja S. Gurijevui, kad jis tarnauja užsieniui, nori užkirsti kelią Rusijos atgimimui. Balandį prieš jį pradėti tyrimai.
Liberalusis Rusijos elitas jo pabėgimą gegužės pabaigoje į Paryžių vertina kaip finalą: V. Putino politikos priešininkai dabar pradės išvykti iš tėvynės.
