„Mes tikime nauja Amerika. Laikas žygiuoti už naują Ameriką“,
- nuo Lincolno memorialo laiptų daugiausia
afroamerikiečių miniai sakė pilietinių teisių kampanijos lyderis
Alas Sharptonas.
A.Sharptonas ir kiti kalbėtojai pagerbė M.L.Kingą ir kitus
kovos už pilietines teises lyderius – už reikšmingą pažangą,
padarytą per pastaruosius penkis dešimtmečius, kuri apima ir
Baracko Obamos išrinkimą pirmuoju JAV juodaodžiu
prezidentu.
Tačiau incidentas, kai pernai Floridoje buvo nušautas
neginkluotas juodaodis paauglys Trayvonas Martinas, ir neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas anuliuoti dalį balsavimo teisių rodo, kad kova dar nesibaigė, sakė
jie.
„Kingas Obamos galimybę matė prieš 50 metų. Pasaulis sukurtas
iš svajotojų, kurių svajonės keičia tikrovę. O mes privalome ...
vėl duoti savo jaunimui svajonių“, - sakė A.Sharptonas.
Renginį „Nacionalinė akcija Svajonei įgyvendinti“ (National
Action to Realize the Dream) vedė A.Sharptonas ir Martinas Lutheris
Kingas III, nužudyto aktyvisto vyriausiasis sūnus.
„Niekam neleisime mūsų apgręžti. Toliau žygiuosime į
laisvės žemę, - miniai sakė M.L.Kingas. – Žinau, kad Tėtis
šypsosi iš aukštybių žinodamas, kad jūsų buvimas čia,
šiandien, užtikrins jo svajonės išsipildymą“.
Organizatoriai tikėjosi, kad 100 tūkst. žmonių dalyvaus
eitynėse nuo Lincolno memorialo Nacionalinėje alėjoje pro Martino
Lutherio Kingo memorialą iki Washingtono paminklo.
Nacionalinio parko tarnyba dalyvių neskaičiuoja, o
organizatoriai kol kas savo skaičiaus nepateikė.
Šviečiant saulei didžiulė minia susirinko abipus 610 m ilgio
baseino į rytus nuo Lincolno memorialo. Šeštadienį eitynėse
dalyvavo atstovai iš daugiau nei 40 organizacijų, tarp jų -
Tarptautinės tarnybų darbuotojų sąjungos (SEIU), Nacionalinės
asociacijos už spalvotųjų pažangą (NAACP) ir Amerikos mokytojų
federacijos.
Šiuo renginiu buvo siekiama atkreipti dėmesį įvairias JAV
visuomenės problemas, tokias kaip nedarbas, teisė balsuoti,
ginkluotas smurtas, moterų teisės ir imigracijos reforma.
Nors Jungtinės Valstijos per kelis pastaruosius dešimtmečius
padarė didelę pažangą socialinės politikos ir švietimo srityse,
Vašingtone įsikūrusios viešosios nuomonės tyrimų agentūros
„Pew Research“ neseniai atlikta apklausa rodo, jog daugiau nei
pusė respondentų yra įsitikinę, kad reikia nuveikti daug daugiau
norint pasiekti visoms rasėms atvirą visuomenę, kokią įsivaizdavo
M.L.Kingas.
M.L.Kingas buvo vienas iš šešių žmonių, organizavusių
1963-iųjų eitynes, kurios buvo JAV pilietinių teisių judėjimo
dalis. Jis vedė apie 250 tūkst. žmonių prie Lincolno memorialo
Nacionalinėje alėjoje ir pasakė savo kalbą „Turiu svajonę“
nuo memorialo laiptų.
Tiek daug neapykantos
Ši kalba ir eitynės padėjo 1964 metais priimti Pilietinių
teisių įstatymą, o 1965-aisiais – Balsavimo teisių įstatymą.
M.L.Kingas, kuriam 1964 metais buvo skirta Nobelio taikos premija,
buvo nušautas 1968-ųjų balandžio 4 dieną, būdamas 39 metų.
Tai vis dar labai gerai prisimena 82 Velma Lois Jones, buvusi matematikos mokytoja iš Memfio Tenesyje, kuri
dalyvavo pirmajame mitinge prieš 50 metų, o šį šeštadienį vėl
atėjo padėti palaikyti M.L.Kingo svajonės.
„Buvau prie Masonų šventyklos, kur jis tą vakarą turėjo
kalbėti, laukiau, kol jis atvyks, kai sužinojau naujienas. Tai
pribloškė“, - sakė V.L.Jones.
„Šioje šalyje turime tiek neapykantos, kad jos naikinimas
niekada nesibaigs, - sakė ji. – Tačiau tai, jog esu čia, sako
mane turint viltį, kad bus geriau“.
Pirmasis juodaodis JAV prezidentas B.Obama, kaip planuojama,
trečiadienį, rugpjūčio 28-ąją, per ceremoniją prie Lincolno
memorialo pasakys kalbą. Tą dieną per atminimo ceremoniją 15 val.
Rytų pakrantės (22 val. Lietuvos) laiku visoje šalyje bus
skambinama varpais.
61 metų slaugytojas Charlesas Wise‘as sakė,
kad su žmona iš Brotmanvilio Naujajame Džersyje atvyko į eitynes
todėl, kad „taip klostantis įvykiams reikia dalyvavimo“.
„Negali stovėti nuošalyje ir tikėtis, kad viskas bus geriau.
Turi išeiti ir padaryti, kad būtų geriau. Kai jie pradeda kėsintis
į balsavimo teises, už kurias daugelis mūsų mirė, atsakymas yra
„po velnių, ne“, - sakė Ch.Wise‘as.
Pensininkas Harrisonas Hawkinsas, buvęs
Smithsono muziejaus darbuotojas, kuris šią savaitę
atšventė 70-ąjį gimtadienį, prisiminė, kad per 1963-iųjų
eitynes saugumas buvo daug mažesnis.
Dauguma minios šį šeštadienį buvo laikoma atokiau nuo
Lincolno memorialo, o prieš 50 metų, kaip sakė H.Hawkinsas, „čia
galėjai vaikštinėti“ ir „niekas tavęs nestabdydavo“. Jis
sakė, kad buvo užlipęs ant memorialo laiptų klausytis M.L.Kingo
kalbos.
Kaip ir kiti eitynių dalyviai, H.Hawkinsas pripažino, kad
juodaodžiai amerikiečiai turi daug daugiau laisvės nei turėjo
7-ojo dešimtmečio pradžioje, ir sakė, jog vis dar stebisi, kad
juodaodis tapo prezidentu.
„Buvo daug pokyčių, bet daug jų dar turi būti. Kongresas turi
leisti Barackui Obamai dirbti ... Jie jį sulaiko. Jie nieko jam
neleidžia daryti, vien dėl to, kad jis yra juodaodis“, - sakė
H.Hawkinsas.
Daugelis jaunų afroamerikiečių pasipiktino Trayvono Martino
atveju ir tuo, ką vadina balsavimo teisių puolimu, bet sako, kad
taip pat yra susirūpinę galimybėmis susirasti darbą ir grąžinti
studentiškas dešimčių tūkstančių dolerių paskolas.
„Šiuo metu dirbu nepilną darbo dieną, bet iš to nieko negalima
apmokėti“, - sakė 29 metų Naada Boulandi iš Silver
Springso Merilande, kuri nori tapti interjero dizainere ir kuri
gegužę baigė koledžą.
Melas Wilsonas, Nacionalinės socialinių
darbuotojų asociacijos vadybininkas socialiniam teisingumui ir
žmogaus teisėms, sakė, kad su tokia problema susiduria daug
mažumų.
„Vis dar kovojame su didžiuliu nedarbu, neproporcingu juodųjų
ir ispanakalbių jaunimo nedarbu, ir tai turi pasikeisti“, - sakė 66
metų M.Wilsonas.