Praėjus 50 metų, pirmasis juodaodis šios šalies prezidentas
yra akivaizdus M.L.Kingo įsivaizduotos pažangos rasių lygybės
srityje pavyzdys: trečiadienį jis pasakys kalbą, visoje šalyje
prisimenant 1963 metais įvykusią demonstraciją už darbo vietas,
ekonominį teisingumą ir rasinę lygybę.
B.Obama įsitikinęs, kad jo sėkmę siekiant aukščiausio JAV
politinio posto nulėmė M.L.Kingo ir kitų aktyvistų pasišventimas
ir kad jis dabar negyventų Baltuosiuose rūmuose, jeigu ne jų
ryžtas atlaikyti kalinimus, grasinimus susprogdinti, lazdų smūgius
ir vandens patrankų čiurkšles.
„Kai kalbate apie daktaro Kingo kalbą per Eitynes į
Vašingtoną, kalbate apie galbūt vieną iš didingiausių kalbų per
Amerikos istoriją, – B.Obama sakė interviu radijui antradienį.
– Ir žodžiai, kuriuos jis ištarė tą ypatingą akimirką, kai
tiek daug buvo pastatyta ant kortos, ir pasakė taip, kad jie
įkūnijo visos kartos viltis bei svajones – manau, jog tai
neprilygstama.“
Pagerbdamas tuos įvykius, B.Obama laiko M.L.Kingo biustą
Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete ir įrėmintą eitynių programos
kopiją – vieną iš tų, kurios buvo platinamos istorinę dieną,
kai 250 tūkst. žmonių susirinko per „Eitynes į Vašingtoną už
darbo vietas ir laisvę“.
Po penkerių metų nuo tų įvykių žmogus, kurį B.Obama vėliau
įvardijo kaip vieną savo idealų, buvo nužudytas 1968-ųjų
balandį prie motelio kambario Memfio mieste Tenesio valstijoje.
Tačiau M.L.Kingo svajonė nemirė su juo. Daugelis įsitikinę,
kad ji išsipildė 2008-aisiais, kai B.Obama tapo pirmuoju
juodaodžiu, kurį amerikiečiai išsirinko savo prezidentu.
„Rytoj, kaip ir prieš 50 metų, afroamerikietis stovės ant
Lincolno memorialo laiptų ir kalbės apie pilietines teises bei
teisingumą. Bet po to jis neviešės Baltuosiuose rūmuose – jis
grįš namo į Baltuosius rūmus“, – švietimo sekretorius Arne'as
Duncanas sakė antradienį, kalbėdamas apie savo
krepšinio partnerį ir viršininką.